„Skanus maistas – džiaugsmas ir kūnui, ir sielai“, – tiki dizainerė Ieva Ševiakovaitė (47). Ji šeimai kasdien ruošia šviežią maistą, o savaitgaliais mielai išbando daug laiko ir kantrybės reikalaujančių patiekalų receptus.
„Pastaruoju metu kasdien gaminu tikrai daug, kartais – iš sykio kelis patiekalus. Verdu sriubas, kepu nesaldžius ir desertinius pyragus, ruošiu įvairius troškinius: reikia pasistengti, kad pamaitinčiau du namuose esančius alkanus vyrus“, – juokiasi Ieva. Nors virtuvėje padeda ir jos vyras operatoriaus Vladas Naudžius, ir keturiolikmetis sūnus Lukas, visgi ji yra pagrindinė šefė.
„Mūsų šeimos gyvenimas neįsivaizduojamas be žaliosios arbatos, – pasakoja. – Džiaugiamės, kad ir sūnus jos neatsisako. – Geriama prieš valgį žalioji arbata gerina apetitą, o po maisto skatina viršinimą. Be to, valgomam patiekalui ji suteikia vadinamąjį penktąjį skonį. Kitaip tariant, tarsi padeda tašką ant „i“.“
Gamindama šeimai maistą Ieva nuolatos laviruoja ir tarp visavalgiams tinkamų bei vegetarinių patiekalų, nes ne visi namiškiai valgo viską. Pati ne vienus metus buvusi vegetarė, nepritrūksta idėjų, ką paruošti iš daržovių. Dizainerę traukia Rytų kraštų virtuvė, ji nebijo gaminti kiniškų ar japoniškų patiekalų, interpretuoti pagal tų šalių receptus. Juokiasi, kad, tarkim, pačiai pagaminti koldūnus jai sudėtingiau nei susukti sušius.
Įmanoma pagaminti ir namuose
„Pavasarį, per karantiną, turėjau daugiau laisvo laiko. Pasinaudojau proga ir pabandžiau paruošti patiekalų, kurie man labai patinka, bet vis pritrūkdavo laiko ar pasiryžimo juos padaryti, – pasakoja. – Tarkim, labai mėgstu koldūnus, bet nerizikuodavau jų gaminti, nes buvo aišku, kad tai – labai ilgas, varginantis procesas. Vien kiek trunka, kol plonai iškočioji tešlą! Tačiau pavasarį sumaniau racionalizaciją: iš spintos ištraukiau ten seniai stovėjusią makaronų gaminimo mašinėlę. Pasirodo, ji puikiai iškočioja ir tešlą koldūnams.“
Per tą patį karantiną Ieva feisbuke prisijungė prie „Kirvio koto turnyro“ grupės, kurioje menininkės Nomedos Marčėnaitės sužadėtinis buriuotojas Vytas Palavinskas subūrė virtuvės kultūrai neabejingus žmones. „Gaminant man labai reikia inspiracijos: paragauti patiekalą ar pamatyti, kaip jis gaminamas. Toje feisbuko grupėje receptais iki šiol dalijamasi taip gyvai, su komentarais, diskusijomis! Tai labai įkvepia ką nors naujo išbandyti ir pačiai.“
Būtent ten ji pastebėjo plikytos koldūnų tešlos receptą. Tokią pabandė užmaišyti ir pati. Na, o lygiai ir plonai ją iškočiojo makaronų gaminimo mašinėle. Prieš ruošdama įdarą Ieva susirado močiutės receptą. Atrado, kad ji mėsai suminkštinti pildavo šiek tiek pieno. Iš vaikystės prisiminė, kad ji gamindavo ir pyragėlių su bulvių įdaru. Taip, be didelių galvosūkių, atsirado ir vegetariškų koldūnų variantas.
Na, o jų išvirus šeima pripažino, kad naminių koldūnų skonio net neverta lyginti su pirktų.
Plikytos tešlos koldūnų receptas
Tešlai:
- 3 stiklinės miltų
- 3 šaukštai aliejaus
- 1 stiklinė verdančio vandens
- žiupsnelis druskos
Mėsos įdarui:
- 1 svogūnas
- 2 skiltelės česnako
- aliejaus jiems apkepti
- maltos mėsos
- druskos, juodųjų pipirų
- šlakelio pieno
Bulvių įdarui:
- bulvių
- druskos, pipirų
- šlakelis pieno
Gaminimas:
Iš miltų, aliejaus ir verdančio vandens Ieva užmaišo tešlą. Ją gerai išminko.
Mėsos įdarui svogūną ir česnakus smulkiai supjausto, apkepa aliejuje. Pravėsusius deda į faršą. Pasūdo, pagardina pipirais ir įpila pieno, kad mėsa nebūtų sausa.
Bulvių įdarui skirtas bulves išverda, sutrina, pagardina druska, pipirais, šliūkšteli šiek tiek pieno.
Tešlą dizainerė iškočioja makaronų gaminimo mašinėle. Ant vieno jos lakšto šaukšteliu dėlioja mėsos kauburėlius, ant kito – bulvių košę. Formuoja koldūnus.
Pusę pagamintų koldūnų verda pasūdytame vandenyje. Kitus užšaldo.
Išvirusius valgo kiekvienas pagal savo skonį: aplietus sviestu ar grietine. Arba su abiem pagardais.
Desertas, primenantis vaikystę
„Morengai man – vaikystės skonis“, – prisipažįsta šiuos saldėsius iki šiol mėgstanti Ieva. – Ne kartą esu bandžiusi juos kepti, bet vis nepavykdavo, todėl jau atrodė, kad morengus pagaminti namuose – neįmanoma misija.“
Visgi turėdama laisvo laiko Ieva ryžosi pabandyti dar sykį. Nors virtuvėje labai mėgsta improvizuoti, šįsyk ji gamino griežtai laikydamasi recepto. Ir, jos didelei laimei, saldumynai pavyko.
Morengų, suteptų rūgščiu kremu, receptas
Morengams:
- 4 kiaušinių baltymai
- pusė šaukšto citrinų sulčių (tinka ir actas)
- 220 g cukraus
Kremui:
- 4 kiaušinių trynių
- 150 g cukraus
- 1 didelės citrinos
- 50 g sviesto
„Labai svarbu, kad baltymai būtų kambario temperatūros, todėl nusprendusi kepti morengus kiaušinius iš šaldytuvo išimu prieš kelias valandas, – sako Ieva. – Taip pat labai svarbu, kad į plakamus baltymus nepatektų joks riebalas: indą ir plakimo įrankius aš net išvalau su actu. Na, ir labai atsakingai atskiriu baltymą nuo trynio...“
Nuo trynių atskirtus baltymus Ieva iš pradžių elektriniu plakikliu plaka gana lėtai. Jiems pradėjus putoti, greitį padidina ir baltymus išplaka iki putų.
Įpila citrinų sulčių, įberia šiek tiek cukraus ir plaka toliau, kol pamažu supila visą cukrų. Plaka, kol cukrus ištirpsta, o baltymų masė tampa standi, blizganti.
Orkaitę įkaitina iki 140. Kepimo popieriumi ištiestoje skardoje formuoja saldžių, purių baltymų kauburėlius. Toje temperatūroje jie kepa 25 minutes. Paskui dizainerė kaitrą sumažina iki 110 laipsnių ir morengus kepa dar valandą. Išjungusi kaitrą, pyragaičius orkaitėje Ieva palieka dar maždaug porai valandų. „Taip kepami morengai bus iš viršaus traškūs, o viduje truputį tąsūs“, – paaiškina.
Galima gaminti kremą. Jam kiaušinių trynius ir sviestą Ieva supila į nedidelį puodą. Nuolatos maišydama kaitina ant silpnos ugnies.
Kai sviestas pradeda tirpti, supila cukrų, išspaudžia vienos citrinos sultis.
Maišydama kremą verda keletą minučių – kol jis tampa vientisos tekstūros, ima tirštėti.
Paruoštą kremą atvėsina ir juo sutepa taip pat vėsius morengus.
