Dirigentas Modestas Pitrėnas: „Europos Sąjunga – mūsų likimas“

Modestas Pitrėnas/„Midsummer Vilnius“ festivalio nuotr. nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-04-11 14:49
Maestro Modestui Pitrėnui Europos Sąjunga kasdienybėje įgauna daug pavidalų – tai ir lentynose sugulę, laisvą žodį švenčiančios knygos, ir paauglys, kuriam sunku įsivaizduoti, kad jam kažkas galėtų uždrausti ryt atsidurti paplūdimyje prie Atlanto vandenyno, Portugalijoje. Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai kartu su operos primadona Violeta Urmanavičiūtė-Urmana ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pažymėjęs nepamirštamu koncertu, choro ir orkestro dirigentas pabrėžia Sąjungos gebėjimą keisti lietuvius į gerąją pusę.

Ką Jums reiškia Europos Sąjunga?

Žmogus – bendruomeniškas padaras. Sąjungos, komunos, organizacijos, klubai, būreliai lydi mus nuo vaikystes iki grabo. Augau sąjungoje, kuriai jaučiau rezistencinį, atmetimo, fantasmagoriško deklaracijos ir tikrovės kontrasto jausmus. Todėl žodis „Europa“ tapo nauja siekiamybe ir išsilaisvinimu. Europos Sąjungoje mokomės naujo kalbėjimo ir naujos minties, už ką vis dar gauname dvejetus, nes per ilgai ir per daug buvome pratinami elgtis ir mąstyti iškreiptai.

Kaip kasdienybėje pastebite Europos Parlamento veiklą ir kokią naudą pirmiausia jaučiate kaip ES pilietis?

Mano giminėje yra ūkininkų, pensininkų, muzikų, mokytojų. Visos šios sritys sunkiai transformavosi iš santvarkos į santvarką: pokyčiai neįsivaizduojami be lėšų injekcijų iš Vakarų. Kartais net sunku suvokti, kiek kiekviename valstybės, miesto ar žmogaus žingsnyje yra tos paramos ir kas būtų, jei jos netektume. Akys ir protas jau priprato prie šienaujamų pievų, rekonstruojamų dvarų bei koncertų salių, prie 19 majonezo rūšių, tarp kurių ir ekologiški, paskaninti „orių vištų” kiaušiniais. Kiekvienas turime laisvę į pasakytą ir spausdintą žodį, laisvę judėti, vadinti save kitatikiu, kitataučiu, net kitalyčiu, nevakcinuotu ar euroskeptiku. O, kad tame pakete būtų ir privaloma pakantumo, sąžiningumo ir orumo vakcina!..

Kokią temą lietuviai turėtų kelti EP?

Šiais metais tenka dažniau vykti į Azijos kraštus. Čia, kaip niekur kitur, pajuntu ekologijos troškulį, žmogaus, kaip individo ir kaip bendruomenės, trapumą. Kas tie likę 2,5 mln. lietuvių? – klausiu savęs, lankydamasis daugiau nei milijoną gyventojų turinčiame Kinijos „kaime“. Ką reiškia mūsų valstybė Europai? Kas nutiktų, jei mūsų nebebūtų? Planeta, regis, lengviau kvėpteltų. Bet, kita vertus, turiu vilties, jog galime būti tie, kurie, net ir parazituodami ant Žemės veido, galime sąmoningai pradėti grąžinti jai jos dovanas. Mažiau dergdami aplinką, permąstydami istorinį ir kultūros identitetą, sutelkdami intelektinį potencialą ir gebėjimą kurti.

Ką sakote aršiausiems ES kritikams?

Aš ir pats kartais pakritikuoju... Po kiekvieno operos pastatymo gauname muzikos periodikos kritikas. Kaip muzikas išmokau, kad kritika – tai ne puolimas, o konstatavimas situacijos, kurią galime ir privalome keisti. Visu pirma, Europos Sąjunga – tai mūsų Vakarų civilizacijos produktas, likimas, jei norite. Ir ši civilizacija yra istoriškai davusi intelektinį-kultūrinį pamatą, kuriame matomas ryškus ir nedviprasmis Lietuvos bei lietuvių pėdsakas. Juo aš didžiuojuosi, jis įkvepia eiti toliau. Nors, kur tas toliau – nežinia.

500 milijonų Europos Sąjungos piliečių interesams atstovaujantis Europos Parlamentas – demokratijos garantas, turintis reikšmingas teisės aktų kūrimo ir biudžeto sudarymo galias. Visose ES šalyse išrinkti europarlamentarai klausosi žmonių bei interesų grupių nuomonių ir jas iškelia į europinį lygmenį. EP išjudina mus, europiečius, jaudinančius klausimus, tokius kaip migracija, darbuotojų teisės, šeimų apsauga, maisto kokybė, klimato kaita, išsilavinimas, žmogaus teisės, sveikatos apsauga, verslo galimybės ir daugybė kitų. Jo priimti teisės aktai tiesiogiai veikia mūsų gyvenimą.

Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, už teksto turinį atsakingas partneris.

Naujausi straipsniai