Augančiam vaiko organizmui yra svarbi maistinių medžiagų įvairovė, turinti įtakos tiek fiziniam jo vystymuisi, tiek protinei raidai. Vienos iš pagrindinių tokių medžiagų – baltymai bei B grupės vitaminai, kurių gausu vištienoje. Tačiau, pasak dietologės Jūratės Dobrovolskienės, vištieną vaikų mitybai reikėtų rinktis atsakingai. Kodėl?
Vištiena itin svarbi fiziniam bei protiniam vaiko vystymuisi
Dietologė Jūratė Dobrovolskienė sako, kad lietuviai vartoja nemažai aukštu baltymingumu pasižyminčio maisto, tarp jų ir vištienos. Ši mėsa, anot jos, pelnytai dažnai įtraukiama ir į vaikų mitybos racioną.
„Vištiena yra kupina baltymų ir šioje mėsoje pusiausvyra tarp amino rūgščių, reikalingų augančiam vaikui, yra ypatingai subalansuota. Baltymai yra itin svarbūs formuojantis vaiko raumenynui, tačiau baltyminės struktūros yra reikšmingos ir imuninei sistemai bei kraujo pH. Vištienoje taip pat gausu B grupės vitaminų, kurie yra pagrindinė nervų sistemos maitinamoji medžiaga, bei geležies, lengvai atpažįstamos fermentinių sistemų ir dėl šios priežasties – lengvai pasisavinamos. Vištiena pasižymi optimaliu magnio, cinko bei geležies santykiu, o besivystančiam žmogui šios medžiagos yra vienos svarbiausių“, – teigia ji.
Rekomenduoja atkreipti dėmesį į produkcijos kokybę
Mitybos specialistė sako, kad vištieną vaikams reikėtų rinktis atsižvelgiant į jos kokybę bei į tai, kokiomis sąlygomis ji buvo užauginta.
„Renkantis vištieną rekomenduotina rinktis tokią, kuri buvo užauginta kuo natūralesnėmis sąlygomis – paukščius maitinant natūraliu pašaru, suteikiant jiems erdvės judėjimui, auginimo metu nenaudojant antibiotikų. Vaikams, būsimai kartai, kuri vėliau augins ir savo kartą, antibiotikai šiandien yra didelis iššūkis, nes vis dažniau girdima apie augančią antimikrobinio atsparumo problemą, kitaip tariant, atsparumą antibiotikų poveikiui. Todėl renkantis maistą, tai reikėtų daryti atsakingai“, – teigia ji.
Antimikrobinis atsparumas – auganti problema
Pasak J. Dobrovolskienės, antimikrobinio atsparumo problema egzistuoja jau dabar. Jos nuomone, tam įtaką daro du pagrindiniai veiksniai.
„Augantis atsparumas antibiotikams yra susijęs ne tik su jų naudojimu net ir menkiems peršalimams gydyti, bet iš dalies ir su mityba – kartais mėsos pramonėje naudojami antibiotikai lemia tai, kad jų gauname ir su maistu. Antimikrobinio atsparumo padarinys yra jau dabar pastebima tendencija, kad preparatai nebeveikia bakterijų taip stipriai, todėl ateityje gali prireikti jų stipresnių ar žalingesnių. Apie tai svarbu žinoti, ypatingai auginant vaikus“, – teigia ji.
„Mėsos pramonėje siekiama laikytis paukščių gerovės standartų, tačiau, deja, požiūris į juos įvairiose šalyse labai skiriasi, ypatingai kai yra kalbama apie antibiotikų naudojimą. Tai – viena opiausių problemų. Antibiotikai yra naudojami sergančioms vištoms gydyti, o tai, ar jos sirgs ar ne, lemia jų auginimo sąlygos ir su tuo susiję faktoriai. Jeigu auginimo metu buvo užtikrinti biosaugos standartai, rūpintasi vištų paros ritmu, jeigu jos buvo maitinamos kokybišku pašaru, jos yra išsaugomos sveikos ir gydymas antibiotikais nebūna reikalingas. Tačiau norint auginti vištas sveikai, reikia nemažų investicijų į joms tinkamos aplinkos sukūrimą ir todėl ne visi paukštienos gamintojai gali užtikrinti, kad parduoda vištieną, užaugintą be antibiotikų“, – sako Saulius Petkevičius, paukštyno „Kekava“ valdybos narys.
Pasak eksperto, minėtieji paukštynai itin daug dėmesio skiria auginamų paukščių sveikatai.
„Norėdami užtikrinti sveiką gyvūnų auginimą, mes investuojame į kuo patogesnes vištų auginimo sąlygas. Ženklas ant mūsų gaminių „Užauginta be antibiotikų“ – tai sertifikuotas kokybės garantas, kad augdamos vištos buvo absoliučiai sveikos, todėl nebuvo lesinamos antibiotikais gydymo tikslais“, – tikina S. Petkevičius.