Biuruose dirbantys sostinės gyventojai dažnai pietums renkasi kavines, restoranus, kur siūlomas specialius dienos meniu. Dažniausiai verslo pietums įvairių įstaigų darbuotojai skiria valandą, todėl pagrindiniu pasirinkimą lemiančiu kriterijumi dažnai tampa maitinimo vietos lokacija, kuri neturėtų būti labai nutolusi nuo darbovietės. Kartu su kolege nusprendėme pasižvalgyti po skirtingus Vilniaus miesto rajonus ir aplankyti maitinimo įstaigas, siūlančias dienos pietus.
Lietuviška Kinija
Teko girdėti, kad Antakalnyje maitinimo paslaugas teikiančių kavinių pasiūla skurdoka, tad nusprendėme įsitikinti tuo pačios. Iš tiesų, važiuojant pagrindine Antakalnio gatve, tenka gerokai pasižvalgyti, norint suskaičiuoti daugiau nei dvi kavines ar restoranus. Vis dėlto vieną restoraną tikrai pastebėsite – „Devyni drakonai“. Ryškiais raudonais atspalviais pasitinkantis pastato fasadas iškart patraukia dėmesį. Restoranas įsikūręs tame pačiame pastate kaip ir „Iki“ prekybos centras, tačiau savo apipavidalinimu atrodo lyg atskiras statinys, nes sulig jo ribomis prasideda lietuviškos Kinijos atmosfera.
Restoranas erdvus, išsidėstęs per keletą aukštų. Atvykome čia pačių pietų įkarštyje, todėl žmonių buvo daug. Prisėdome prie stalelio esančio pirmajame aukšte. Ant stalo jau gulėjo padėtos kortelės su dienos pietums siūlomais patiekalais.
Meniu: platus – nuo mėsiškų iki vegetariškų patiekalų, kurių galima užsisakyti didelę arba vidutinę porcijas. Kasdien yra pateikiamas dviejų sriubų pasirinkimas – juodųjų-baltųjų kiniškų grybų sriuba (nuolatinė, tačiau buvome įspėtos, kad ganėtinai tiršta) ir tądien – antienos sriuba. Prie pagrindinio patiekalo pasirinkti siūloma ne tik sriubą, bet ir salotas, kurių taip pat siūlomi du variantai. Tačiau už šiuos priedus reikia mokėti papildomai. Užsisakėme du patiekalus: „vištienos vyšnaites“ ir „jautienos šača“ (vidutines porcijas), „drakono ūsų salotas“ ir antienos sriubą.
Aptarnavimas: greitas, bet yra kur tobulėti. Kaip ir dažname kiniečių restorane, prieš valgį atnešami karšti rankšluostukai. Tačiau šį syk rankšluosčiai buvo gerokai atvėsę, tad buvo labai nemalonu. Teko rankas eiti ir paprasčiausiai nusiplauti.
Maistas: 50/50. Antienos sriuba – tiesiog antienos skonio sultinys, kuriame plaukiojo vienas plonytis anties kąsnelis. Salotos „Drakono ūsai“ buvo visai neblogos, mažas dubenėlis puikiai nugesino intensyvius pagrindinių patiekalų skonius. „Vištienos vyšnaitės“ paskendusios itin intensyvaus skonio padaže. Skonio stiprikliai užgožė ir pačios vištienos skonį. Jei reikėtų užsimerkus sukramtyti gabalėlį „vištienos vyšnaitės“, vargu ar kas galėtų įvardinti, kas tai – paukštiena, kiauliena, triušiena, o gal antiena? Panaši situacija ir su „Jautienos šača“, kur jautienos juostelės buvo tokios siauros ir plonos, kad jų kramtyti beveik nereikėjo. Vis dėlto, po pietų jautėmės, kiek apsunkusios. Nusprendėme, kad kinų maistas, per stiprus pasirinkimas pietums.
Stalo vanduo: net ir pietaujantiems stalo vanduo yra mokamas. Už pusę litro vandens su citrina susimokėti teko 1,10 Eur.
Kaina: „Vištienos vyšnaitės“ kainavo 3,19 Eur; antienos sriuba ir salotos po 1,25 Eur; už jautieną kiek daugiau – 3,58 Eur bei stalo vanduo. Bendra suma – 10,37 Eur. Vidutiniškai pietūs vienam žmogui kainuoja kiek daugiau kaip penkis eurus.
Atradimas!
Kitas mūsų pasirinkimas – Sapiegų parke, Antakalnyje, įsikūręs „Sapiegos Bistro“. Apie šį bistro sužinojome visai netikėtai, naršydamos feisbuke. Bistro radome viename iš atnaujintų XIX a. pastatų. Iš pradžių teko pasibalškyti, kol radome vietą, tačiau sekant ženklus ir nuorodas užduotį įveikėme.
Užėjus į vidų pirmas įspūdis buvo – „wow“. Mus pasitiko pilnutėlė žmonių, technologijomis ir inovacijomis persmelkta, tačiau kartu jauki ir tokia sava erdvė. Pasirodo, Sapiegų parke namus sau atradę startuoliai, laisvai samdomi kūrybininkai ir kitos inovatyvios kompanijos, kurie čia pietauja, bendrauja ir kuria visokias „crazy“ idėjas.
Į akis iš kart krenta kokybiškos kėdės, baldai, urbanistinis-modernus interjeras. Dešinėje restorano pusėje palei sieną driekiasi ilgas medinis stalas-baras, o prie kiekvienos sėdimos vietos tįsta telefonų ir kitų prietaisų pakrovimo laidų jungtys. Ši vieta – tikra „freelancerio“ svajonė!
Patiekalai nešami žmonėms, žvelgiant iš toli atrodė spalvingai ir gundančiai. Mūsų veiduose nušvito šypsenos – supratome, kad šįsyk pietūs mūsų tikrai nenuvils.
Meniu: pasirinkimas labai platus. Ką valgyti išsirinks ir lengvo užkandžio ieškantys, mėsos norintys ar vegetariškus patiekalus besirenkantys. Patiekalai meniu aprašyti gana išsamiai, todėl gali įsivaizduoti, ko tikėtis.
Aptarnavimas: mums prisėdus, iškart prisistatė jaunas ir linksmai nusiteikęs vaikinukas, kuris mielai atsakė į visus mūsų klausimus: kas tądien populiariausia, skaniausia, ką verta paragauti. Pripažinkime, nors nuomonė gali būti subjektyvi, bet uždavus šiuos klausimus norisi išgirsti nuoširdų patarimą ar kažką daugiau nei „pas mus viskas skanu ir gerai. Rinkitės ką norit“. Patarimų tikrai gavome!
Maistas: pasirinkome dvi siūlomas sriubas – žuvienę ir trintą burokėlių; bolognese makaronus ir „Grandine“ makaronus su karamelizuotais burokėliais ir daržovėmis. Žuvienės sultinys sodrus, maloniai nustebino sriuboje rastos tokios daržovės, kaip cukinija ir žiedinis kopūstas. Nežinau, ar seniai bevalgiau žuvienę ar čia tikrai skaniausia mano ragauta… Žuvies buvo sočiai, ne tik žuvies skonis, kaip dažnai pasitaiko… Pradžioje skeptiškai pasižiūrėjome į įrašą meniu „Trinta burokėlių sriuba“. Bet be reikalo! Sriubą kolegė iškabino nepratardama nė žodžio. Antrieji patiekalai taip pat nenuvylė – skonis subalansuotas, maistas ne riebus. Nors porcijos buvo nemažos, nesijautėme apsunkusios.
Stalo vanduo: stalo vanduo čia nemokamas. Gerk į valias. O visiems valgantiems karštuosius patiekalus, galima įsigyti buteliuką vandens vos už 0,01 Eur.
Kaina: Burokėlių sriuba kainavo 1,5 Eur; žuvienė – 2 Eur; Bolognese makaronai – 4,6 Eur; „Grandine“ makaronai – 4 Eur. Kokybės ir kainos santykis – puikus.
Paprasta, skanu, (ne)brangu
Teko girdėti, kad V. Grybo gatvėje dirbantys žmonės yra pamėgę „Grybo klinikoje“ įsikūrusią kavinę, todėl ten apsilankyti nutarėme ir mes. Kavinukė labai maža, gal kokie šeši ar septyni staliukai, o pietų metu čia nusidriekia eilė.
Maistą reikia užsisakyti kaip valgykloje: atsistoji į eilę, ant prekystalio guli meniu knygos, kuriose surašyti šalti užkandžiai, sriubos, mėsos bei miltiniai patiekalai. Šaltuosius užkandžius galima pasiimti pačiam tiesiai iš šaldytuvo. Priėjus prie kasininkės-padavėjos pateiki savo užsakymą, atsiskaitai ir pasiėmęs įrankius prisėdi prie stalelio.
Meniu: pasirinkimas tikrai labai platus, bene plačiausias iš anksčiau minėtų maisto įstaigų. Šaltus užkandžius apžiūrėti ir išsirinkti gali iškart vietoje, o karštieji aprašyti meniu.
Maistas: valgėme trise, todėl išbandėme nemažai patiekalų: daržovių salotas, mišrainę, lietinius su sūriu ir kumpiu, lietinius su mėsa, trintus vaisių kokteilius. Maistas čia šviežias ir skanus – užkišti skrandį tikrai galima, tačiau ieškantiems subtilesnių skonių čia ne vieta. Labai patiko trintų vaisių kokteiliai. Čia jie neskiesti, gaivūs ir skanūs. Išeidami dar nusprendėme išbandyti ant prekystalio gulinčio pyrago gabalėlį. Kepiniai čia išties geri. Skanūs, tiesiog tirpstantys burnoje.
Kaina: vaisių kokteiliai kainavo po 2 Eur; graikiškos salotos – 2,20 Eur; mišrainės dubenėlis – 1,30 Eur; lietinių su kumpiu ir sūriu porcija – 3,30 Eur; lietinių su mėsa pusė porcijos – 1,60 Eur.
