Paulius Mikolaitis (26) iki šiol ramiai dirbo verslo analitiku vienoje įmonėje, žaidė krepšinį ir kartais lankydavosi sporto salėje. Kaip pas tą varną Albertiną viskas jo gyvenime aukštyn kojomis apsivertė tada, kai raginamas draugų Paulius susikūrė asmeninį kanalą vaizdo įrašų platformoje „Youtube“ ir ten įkėlė pirmąjį šmaikštų savo darbą. Dabar Paul de Miko (toks vaikino slapyvardis) turi tūkstančius gerbėjų. Jis nebijo pasijuokti iš nevykusios „Coca-Cola“ reklamos, suvilioti milijonierių mokančios manekenės Rūtos Banionytės, feisbuke žmones terorizuojančio Vytauto Juodeškos ir kitų. Naujasis jaunosios kartos humoristas tai daro be keiksmažodžių. Paul de Miko kalba taisyklingai, aiškiai, be pigių išvedžiojimų.
Pauliau, daugelis susidaro klaidingą nuomonę apie tavo profesiją. Tiesa, kad nieko bendra su filmų montavimu tu neturi?
Daug kas klausia, kokioje agentūroje dirbu, kokias reklamas kuriu, serialus montuoju. Tačiau nieko bendro su tuo neturiu. Esu verslo analitikas. Juo dirbu ketverius metus. Pradėjau vieno įmonės klientų aptarnavimo skyriuje, tačiau vėliau mane paaukštino dėl geros anglų kalbos ir kitų įgūdžių. Padėdamas kolegoms buvau pastebėtas ir man pasiūlė prisidėti prie analitinio darbo.
Darbe pasidarė nuobodu? Kodėl pradėjai kurti šmaikščius vaizdo įrašus?
Viskas panašiai kaip „X Faktoriuje“, kai klausia: „Kodėl jūs čia atėjote?“, o tu atkerti: „Draugai tikino, jog gerai dainuoju“. Mane bičiuliai taip pat skatino. Pastebėjo, kad turiu gerą humoro jausmą ir siūlė padaryti video. Jokių išankstinių bandymų aš nedariau. Asmeniškai domiuosi panašiais „youtuberiais“ iš užsienio. Mano mėgstamiausias yra Cody Ko. Jis – „Stand Up“ profesionalas, kuris nestokodamas ironijos daro panašius vaizdo įrašus.
Iš kur atsirado tavo slapyvardis Paul De Miko?
Iš esmės mane įkalbėjo močiutė (šypteli). Mano vardas yra Paulius, o savo ankstesnės tėčio pavardės, kurią, beje, pasikeičiau – nuo mažens nemėgau. Todėl pasirinkau mamos – Mikolaitis. Taigi, Paul – pirmos keturios vardo raidės, o Miko – pavardės. Taip anksčiau ir vadinausi, kol močiutė neįkalbėjo pridėti skiemens. Jai visuomet trumpos pavardės atrodė labai negražios. Pagalvojau: „Na, gerai, jau gerai, įterpsiu tą papildomą skiemenį“.
Močiutė yra tavo vaizdo įrašų gerbėja? Ar ji žino, kas juose esantys žmonės? Pavyzdžiui, Karolina Meschino?
Taip, močiutė visada žiūri ir juokiasi. Jai labai patinka. Kas yra Karolina Meschino ji anksčiau nežinojo, bet paaiškinau, tai dabar žino. Mano močiutė – jaunatviška moteris. Vis dar vairuoja automobilį, gyvena Riešėje ir džiaugiasi gyvenimu. Beje, viename vaizdo įraše net specialiai jai įterpiau paaiškinimą. Galvoju, na, tikrai nesupras, kas yra internete dažnas terminas „memas“. Tai ir konkretizavau – juokingas, pašiepiantis paveikslėlis. Išėjo kaip bajeris, bet aš iš tikrųjų, nuoširdžiai aiškinau močiutei.
Visi vaizdo įrašai „Youtube“ kanale – lietuvių kalba, kodėl nekuri angliškai?
Šitą klausimą girdžiu dažnai. Pirmas vaizdo įrašas pasirodė vasarį. Tačiau kanalas sukurtas vasarą. Tai paprasčiausiai dėl to, jog ilgai svarsčiau, kokia kalba viską daryti. Pagalvojau, kad Lietuvoje kuriančių tokius vaizdo įrašus yra nedaug, analizuodamas amerikietiškus kanalus suvokiau, kad kuriant angliškai konkurencija gan didelė. Tokių kanalų labai daug. Dažnai tektų kalbėti ir apie užsienio aktualijas, kad visiems būtų įdomu. Milijonas tokių pačių vaizdo įrašų. Kažkam įvykus dauguma užsienio „youtuberių“ kalba ta pačia tema. Pamąsčiau: „Ne, reikia padaryti taip, kad viskas būtų lietuviška. Juk nieko bloga su šia kalba nėra.“ Beje, stengiuosi kalbėti taisyklingai ir „švariai“. Lietuvoje dažnas humoro šalininkas be keiksmažodžių neišsiverčia. Pamaniau, jog įmanoma ir be jų linksmai pateikti turinį.
Korektiškai pasišaipei iš „Coca-cola“ reklamos, į tavo akiratį pakliuvo suvilioti milijonierių mokinanti manekenė, feisbuko konkursų čempionas. Pagal kokius kriterijus renkiesi herojus?
Trečiuoju savo video norėjau parodyti, kad mano vaizdo įrašų formatas gali tikti bet kam. Tai gali būti reklama, knyga ar socialinių tinklų veikėjas. Kartais man pasufleruoja draugai ar sekėjai, o kartais tiesiog pamatai kažką juokingo. Na, o vienas pagrindinių kriterijų – ar įmanoma turiniui išsakyti kritiką su humoru. Sakyčiau, su ta „Coca-Cola“ reklama man tiesiog nuskilo. Sukūręs jai video tikėjausi vos penkių šimtų peržiūrų, tačiau viskas gerokai pranoko mano lūkesčius. Šiuo metu vaizdo įrašas jau peržiūrėtas daugiau kaip 120 tūkstančių kartų.
Feisbuko čempionas po to vaizdo įrašo tau negrasino?
Ne, su manimi iki šiol niekas nesusisiekė. Tiesa, ne viena feisbuko puslapį turinti įmonė man asmeniškai padėkojo už paviešintus šio asmens grasinimus ir konkursų dalyvavimo metodus. Daugiau jokių pretenzijų ar neigiamos reakcijos nesusilaukiau.
Ar turi sąrašą asmenybių, iš kurių pasijuokti tau būtų tabu? Pavyzdžiui, Egidijus Dragūnas, Monika Šalčiūtė? Apie juos kuriantys surenka labai daug sekėjų.
Palaikau mintį, kad jei viską darysiu kryptingai, savu stiliumi, su humoru ir geru vaizdo montažu, ir jei bus kažkas, ką aš galiu pasakyti apie tam tikrą asmenį – taip ir padarysiu. Kitaip tariant – nėra neliečiamų. Ateityje paliesiu ir kitas, platesnes temas. Tarkime, ruošiuosi ir renku informaciją iš socialinių tinklų apie homofobiją Lietuvoje. Mano kompiuteryje jau nemažai aplankų įvairiausiomis temomis, bet, žinoma, nuolatos skatinu visus sekėjus ir besidominčius padėti man atrasti vis daugiau turinio.
Sulaukei kokios nors materialinės naudos iš to, ką darai?
Viena medijos agentūra mane pasikvietė ir pasiūlė jų sukurtą ir transliuojamą reklamą kaip mano video temą. Be jokių reikalavimų. Gal su „Coca-cola“ vaizdo įrašu aš perlaužiau tam tikrą stigmą. Kaip ten sakoma? Bloga reklama yra taip pat reklama. Taigi, su ta medijos agentūra iki galo dar nesusitarėme. Jie man tiesiog atsiuntė medžiagą ir aš ją išanalizavau. Tačiau jokių pinigų aš iki šiol negavau. Ne to siekiu. Tiesiog noriu linksminti žmones ir jei jiems tai patinka – man tai atrodo geriausias atlygis.
Žmonės tave gatvėje atpažįsta, prašo nusifotografuoti?
Kartais, bet dažniausiai jie sako: „O, žiūrėk, čia tas bičas iš „Coca-cola“ reklamos. Aš ne Ignas Lelys! Žinoma, juokauju. Dėl to man nepikta. Pirmąją asmenukę pasidariau naktiniame klube. Paprašė neblaivios panelės. Dėmesys manęs nevargina. Priešingai – labai smagu. Dabar net jaučiu atsakomybę, kad turiu tęsti tai, ką pradėjęs. Mane įpareigoja auganti sekėjų bazė.