Didžiausią Lietuvoje piešinį „Meistras“ sukūręs Ž. Amelynas Kaunui padovanojo dar vieną gatvės meno kūrinį

Aludarių dienos šventė Kaune/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Aludarių dienos šventė Kaune/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2019-07-18 19:08
AA

Ant menų inkubatoriaus „Fluxus ministerija“ sienos 2013 m. Žygimanto Amelyno nupieštas kūrinys „Meistras“ tapo tikra Kauno vizitine kortele. Šiandien menininkas Kaunui padovanojo dar vieną piešinį – ant „Volfas Engelman“ bravoro sienos atgijo laikmečio neturinti akimirka iš Kauno senamiesčio gyvenimo.

Kiek kūrinių per šį laikotarpį jau spėjote padovanoti Kaunui?

Niekada neskaičiavome, bet, manau, esame įgyvendinę apie 20 didelio formato gatvės meno piešinių. O ir skaičius juk nėra svarbus – užtektų ir poros nuaidėjusių po visą pasaulį. Taip pat, ne visi kūriniai yra vienodai mieli, nes kai kuriuos kurdami, kūrėme ir patys save – augome. Tarp jų priskirčiau mūsų vieną pirmųjų darbų – senelį išminčių „Meistrą“ bei keletą kitų miesto veidą keičiančių darbų.


Kas vaizduojama naująjame piešinyje ant „Volfas Engelman“ bravoro sienos?

Tai aiškaus laikmečio neturinti akimirka iš Kauno senamiesčio gyvenimo. Daugelis vaizdų ir įspūdžių mūsų atmintyje lieka kaip nuotrauka, kaip atvirukas. Kauno senamiesčio architektūros apsuptyje sustabdytas laikas – vieni žmonės gėrė kavą, kiti skaitė laikraštį ar ėjo pro šalį. Labai panašus gyvenimas atsikartos realybėje, kai bus šalia piešinio pastatyti tokie patys lauko skėčiai, stalai ir susirinks žmonės.

Aludarių dienos šventė Kaune/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.


Papasakokite apie procesą, kaip gimsta tokie kūriniai kaip šis?

Mūsų komandai ypatingai svarbu yra dermė su aplinka. Tuo pačiu reikėjo atskleisti „Volfas Engelman“ bravoro indentitetą ir istoriją. Mėginome įvairius variantus, kol galiausiai apsistojome ties miesto fragmento tematika. Buvo ir pavojų – senamiesčio gatvelių vaizdavimas yra gana populiarus ir šiek tiek nuvalkiotas sprendimas, bet visą idėją įvilkus į solidžią stilizaciją, suvaldytą spalvinę gamą, gavome autentiškai atrodantį rezultatą.  Įdomus faktas – eskizo kūrimas neretai trunka ilgiau nei pats įgyvendinimas.


Kaip teisingiausia vadinti tokį kūrinį: pastato dekoracija, gatvės menu?

Abu įvardinimai yra teisingi, tai tapo pastato dekoratyvine detale. Piešinys savyje talpina ir meninės vertės, todėl galima vadinti gatvės menu, nors tai pati plačiausia sąvoka, naudojama daugeliui meninių išraiškų viešojoje erdvėje. Svarbiausia kiekvieno piešinio gatvėje nevadinti „Graffiti“, nes tai atskira kultūra ir šias formas šiuolaikiniam menu besidominčiam žmogui tampa vis lengviau atskirti.

Aludarių dienos šventė Kaune (59 nuotr.)
+53