Tikriausiai ne vienam yra tekę atsidurti situacijoje, kai niekaip nepavyksta prisiminti žmogaus, su kuriuo kalbatės, vardo net ir tuomet, kai jis pokalbio pradžioje jums prisistatė. Kad ir kaip blogai tokia padėtis atrodytų, tai toli gražu nėra blogiausia, kas jums galėjo nutikti.
Pabandykite įsivaizduoti, kas nutiktų, jei žvelgdami į geriausios draugės ar mylimojo veidą jaustumėtės taip, lyg žiūrėtumėte į nepažįstamąjį. Sakote neįmanoma? Įmanoma. Ir dažniausiai tai vadinama prozopagnozija.
Prozopagnozija – kas tai?
Žvelgdamas į veidą, žmogus ne tik neatpažįsta draugų ar šeimos narių, bet dažnai net ir paties savęs.
Prozopagnozija, dar žinoma kaip veido aklumas (ang. face blindness), reiškia būklę, kai žmogus nesugeba atpažinti veidų. Žvelgdamas į veidą, jis ne tik neatpažįsta draugų ar šeimos narių, bet dažnai net ir paties savęs. Kitaip tariant, sergantieji prozopagnozija žmogaus veidą supranta kaip derinį, sudarytą iš akių, nosies, burnos ir ausų, bet negali priskirti jo konkrečiam asmeniui.
Kas lemia tokią būklę
Priešingai, negu galėtų pasirodyti, veido aklumas neturi nieko bendra su regėjimu. Tokioje padėtyje gali atsidurti tiek turintis puikų regėjimą, tiek jo sutrikimais besiskundžiantis asmuo. Veido aklumas taip pat nėra susijęs ir su atminties sutrikimu ar jos praradimu.
Paprastai prozopagnozija kyla dėl patirto insulto, galvos smegenų traumų, kai pažeidžiamos dešiniojo ar abiejų smegenų pusrutulių sritys, ar degeneracinių ligų, kai sutrinka normalus veidų apdorojimo vystymasis. Ji taip pat gali būti ir paveldima. Nepaisant to, veido aklumas yra reta liga.
Yra įvairių rūšių
Asociacinė prozopagnozija yra dažnesnė negu apercepcinė. Pasireiškus asociacinei prozopagnozijai, veido supratimas ir pažinimas trumpam išlieka žmogaus atmintyje. Sergant šia forma, žmogus geba nuotraukose atskirti save nuo kitų, nustatyti lytį, amžių. Nepaisant to, jis negali atpažinti kito žmogaus, pasakyti, ar jie kada nors buvo susitikę, kuo tas asmuo vardu, ar kuo jis užsiima. Tokią informaciją jam padeda atsiminti balsas, šukuosena arba išskirtinis veido bruožas, o ne visa veido struktūra. Kai kurie asmenys, sergantys šia forma, gali suprasti ir pakartoti tikslią veido išraišką. Visgi jeigu jų būtų paprašyta nupiešti veidą, kurį neseniai matė, vos jį pavaizdavę jo nebeatpažintų.
Apercepcinė prozopagnozija yra sudėtingesnė. Šia forma sergantis žmogus visiškai nesugeba atpažinti veidų, nurodyti net ir labai gerai žinomo asmens lyties ar amžiaus. Jis taip pat negali pavaizduoti veidų ar išrinkti informacijos, susijusios su jais. Kaip ir sergančiam asociacine prozopagnozija, atpažinti kitus jam padeda rūbai, balsas ar šukuosena. Be to, asmuo nėra pajėgus įvardinti vietovių, kurias mato, nors jos yra jam gerai žinomos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Norite suvilioti ar gauti darbą?.. Leiskite kūnui „kalbėti“!
Ar galima išgyti?
Nors tyrimų metu buvo pastebėtas teigiamas oksitocino poveikis sergantiesiems prozopagnozija, jis nėra iki galo ištirtas ir patvirtintas. Tad galima teigti, kad šiuo metu dar nėra atrasto jokio formalaus šios ligos gydymo.
Kaip minėta anksčiau, sergantiems prozopagnozija labai svarbios įvairios užuominos apie kitą žmogų. Dėl šios priežasties jie atkreipia dėmesį ne tik į išvaizdą, bet ir eiseną, kuri padeda atpažinti sutiktą asmenį. Vis dėlto ši taktika ne visuomet pasiteisina. Dažniausia taip nutinka tada, kai tokie asmenys sutinka pažįstamą žmogų visiškai netikėtoje vietoje arba pastarasis yra pakeitęs savo išvaizdą, pavyzdžiui, persidažęs plaukus.
Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!