Dešimtys menininkų stojo ginti unikalių namelių Nidoje: savivaldybė kėsinasi į motyvuotus žmones ir kultūrinę veiklą

Žinomos moterys siekia išsaugoti autentiškus Namelius Nidoje/„ŽMONĖS Foto“ ir asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-09-24 19:42
Neringos savivaldybės administracijai šių metų liepą dar kartą pareikalavus, kad turistų traukos centru, laisvalaikio erdve ir jaunimo susibūrimų vieta tapę originalios statybos nameliai Nidoje būtų nugriauti, sprendimą boikotavo Erica Jennings, Dovilė Filmanavičiūtė, Agnė Grigaliūnienė ir dar tūkstančiai Lietuvos gyventojų.

2015 metais Neringos savivaldybė pirmą kartą pareikalavo, jog teritorijoje greta tako, vedančio į centrinį Nidos paplūdimį, esančių namelių/prekybos kioskų nebeliktų. 2019 liepos 12 d. savivaldybė šį prašymą pakartojo. Reikalaujama autentiškus namelius nugriauti iki šių metų spalio pabaigos. Tokio reikalavimo įvykdymas reiškia, kad Nidoje nebeliks ir vieno iš jaunimo bei turistų traukos taškų – „Zuikio daržo“ bei šalimais esančių „Zenta”, „Sehr Schön”, „Neila Nilow” namelių, vykdančių kultūrinę veiklą.

Už autentiškų namelių išsaugojimą pasisako dešimtys garsių menininkų

„Per šešias vasaras iš vienos kavinukės centriniame Nidos pliaže, „Zuikio daržas“  tapo išskirtine vieta ne tik Neringos krašte, bet ir šalies mastu. Iš vietoje vykdomos kavinių veiklos pelno (tik sezono metu) iki 2018-ųjų vasaros galo suorganizuota daugiau nei 160 nemokamų muzikinių, vizualinių, sportinių, savanorystės, draugiškų aplinkai ir vaikams, mados, kino ir fotografijos renginių. 2019-ųjų vasarą Neringos kurortui ir jo lankytojams suorganizuota daugiau nei 60 skirtingų renginių, užsiėmimų ir veiklų. Šiais metais sezono programą papildė „Kino Pavasario” seansai, 7 savaitės sporto užsiėmimų, poezijos ir pokalbių vakarai, vaikų dienos stovykla ir edukacinės veiklos „Zuikių Vasara”, 17 gyvo garso koncertų ir dar daugiau vizualinių menų bei šviesos instaliacijų.

Bendruomenė gerbia ir sąmoningai elgiasi savo gamtos namuose. Ši bendruomenė pirmoji Kuršių Nerijos Nacionaliniam parkui pateikė idėją ir ją įgyvendino, atsisakant vienkartinio plastiko bokalų Neringoje ir nenaudojo vienkartinių šiaudelių. Taip pat kiekvienais metais bendruomenė kviečia savanorius atvykti į Neringą ir prisidėti prie aplinkos tvarkymo akcijų“, – skelbiama peticijoje, kuri pateikiama Lietuvos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir Neringos savivaldybės administracijai.

Prie kolektyvinio prašymo išsaugoti namelius jungiasi ir daugelis Lietuvos muzikantų bei kultūros veikėjų: Audrius Bružas, Erica Jennings, Laurynas Šarkinas, Justė Starinskaitė, Agnė Grigaliūnienė, Giedrius Nakas, Evaldas Šemetulskis, Marius Čižauskas, Justė Arlauskaitė-Jazzu, Tomas Ramanauskas, Kristupas Sabolius, Edmundas Jakilaitis ir daugelis kitų. Kurorto ir aprašomo miško miestelio lankytojų nuomone, nameliai ir aplink juos vykstantis reiškinys, jau yra tapęs Nidos gyvenvietės ir viso Neringos miesto simboliu ir lankytina vieta, tokia kaip Saulės Laikrodis, Tomo Mano namelis ar Parnidžio Kopa.

Šeimų ir turistų traukos tašku tapusią vietą pakeis moderni, į kraštovaizdį menkai įsiliejanti architektūra

„10 metų su šeima atostogaujame Nidoje. Nesu iš žmonių, kurie iš karto puola kažką teigti, bet vietinei valdžiai neturint normalios vizijos, iniciatyvos Nidoje imasi kūrybiški žmonės. Kai man kas pasiskundžia, kad Neringoje nėra kur pavalgyti – aš paprieštarauju – dabar čia turime tikrai puikių, naujų vietų. Viena iš jų, pakeliui į pliažą – nuostabioji trijulė. „Zuikio daržas“ ir šalia jo esantys nameliai – vieta, atitinkanti Nidos dvasią. Joje puikiai leisti laiką gali šeima, draugai, čia vyksta vaikų ir sporto stovyklos. Namelius prižiūrinti ir kultūrine veikla besirūpinanti komanda savo jėgomis puošia teritoriją, gamtą. Šią vasarą „Zuikio darže“ mačiau ir girdėjau smagiai laiką leidžiant daug užsieniečių. „Zuikio daržas“ – vienas iš turistų traukos taškų. Nidai reikia vietų, kurios kurtų subtilią, kūrybišką, originalią aplinką. Ten teikiamos kokybiškos paslaugos“, – sako Agnė Grigaliūnienė.

Agnė Grigaliūnienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Agnė Grigaliūnienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Dainininkės Ericos Jennigs teigimu, lietuviai tik ir tegirdi apie valdžios svarstymus, kaip susigrąžinti išvykusį laimės svetur ieškoti jaunimą, kaip motyvuoti jį pasilikti. Moters manymu, neteisinga yra tai, kad kai jaunimas imasi iniciatyvos, dega noru kažką kurti, mūsų valdžia ima ir užkerta jiems kelią.

„Neringos savivaldybės administracija siekia, kad iki spalio vidurio „Zuikio daržo“ nebeliktų. Tuos mažus namelius kūrybiškai komandai išnuomojo vyresnioji karta, kuri, be abejo, taip pat patirs didžiulį finansinį nuostolį, jei nameliai bus nugriauti (visi žinome, koks lietuviškos pensijos dydis). Mažyčiai autentiški nameliai puikiai įsilieja į laukinį Nidos kraštovaizdį, juose dirba žmonės, kurie kiekvieną lankytoją sutinka su šypsena ir ugnele akyse.

Ką vietoje autentiškos originalios vietos nuo šiol valdžios sprendimu matys atvykėliai ir miesto gyventojai? Netoliese jūros iškilo modernus stiklinis pastatas (praminiau jį monstru). Ant jo didelių stiklinių langų kabo skelbimas: „štai čia gali būti jūsų kavinė“, o antrajame aukšte, kitoje pastato pusėje  – visiškai nauji gyvenamieji butai. Nesuvokiu, kaip netoliese jūros gali atsirasti gyvenamosios paskirties pastatas? Ar gali būti, kad šios gražios vietos, teritorijoje greta tako, vedančio į centrinį paplūdimį, taps turtuolių rezidencija ir bus neprieinamos plačiajai visuomenei? – teiraujasi atlikėja.

E. Jennings pabrėžė, jog jau keletą metų gyvuojanti traukos vieta Nidoje – viena iš jos šeimos mėgstamiausių:

„Ten galima paragauti pačios puikiausios picos, azijiečių virtuvės patiekalų. Mano vaikams patinka rami, jauki aplinka. Hamakuose jie supasi su bendraamžiais, bėgioja po mišką. Kai šį rudenį čia atvykau su dviejų metukų dukrele, jai tyrinėjant šalia augančių medžių žievę, aš pirmą kartą išgirdau, kokius sunkumus išgyvena savo laiko ir idėjų nestokojanti komanda. Nidai nereikia modernių pastatų, ji – autentiška ir graži savo unikaliu paveldu, struktūra.“

Erica Jennings/Asmeninio albumo nuotr.
Erica Jennings/Asmeninio albumo nuotr.

Dovilė Filmanavičiūtė taip pat palaiko kolegę:

„Nelabai suprantu, kodėl mes, užuot puoselėję pamario autentiką, ir čia įgyvendiname savo didžiulį pomėgį, kurį aš vadinu euro remontu. Ne tai, kad viską tvarkytume iš esmės, skatintume čia smulkų verslą, jaunimui duotume erdves kurti meną, užsiimti iniciatyvomis, ką „Zuikio daržas“ darė ir daro, bet geriau slapta, kažkur tyliai koridoriukuose, leidžiame vystytis tokiems projektams, kurie naikina autentiškumą. Kratomės originalumo, išskirtinumo, bandome įgyvendinti komercinius projektus, kurie nevysto ir netausoja mūsų kultūrinio paveldo. Ką jau kalbėti apie stagnaciją Nidoje ir visoje Neringoje, apie didžiulius angarus, nebaigtus statyti projektus...“

Iš viso Neringoje siekiama nugriauti 15 namelių

Neringos savivaldybės administracijos atstovės spaudai Sandros Vaišvilaitės teigimu, tokių laikinų statinių-prekybinių namelių Neringoje iš viso yra 15 ir visiems jų savininkams šiuo metu yra išsiųsti reikalavimai juos pašalinti. Tai turi būti padaryta iki spalio 30-osios. Tokie reikalavimai buvo išsiųsti dar 2015-aisiais metais, o šių metų vasarą, neradus teisėto sprendimo būdo jiems išlikti, dėl šių statinių pašalinimo kreiptasi dar kartą. 

Pašalinti šiuos statinius, pasak S. Vaišvilaitės, įpareigoja Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas, numatantis, kad pasibaigus laikinojo statinio naudojimo terminui, jis turi būti nugriautas. Būtent tokį statusą turi minėti prekybos nameliai-kioskai.

Dovilė Filmanavičiūtė / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Dovilė Filmanavičiūtė / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Valstybinės žemės nuomos sutartis nebegalioja nuo 2002-ųjų

Neringos savivaldybės administracija pabrėžia, kad daugiau nei prieš du dešimtmečius paskelbus valstybinės žemės nuomos konkursus, juos laimėjusiems asmenims buvo suteiktas leidimas šiomis vietomis naudotis tam tikrą laiką – trims metams, numatant galimybę Valstybinės žemės nuomos sutartis pratęsti dar trims. Valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo terminas baigėsi dar 2002 m., tačiau iki šiol nameliai, kuriuose buvo vykdoma kultūrinė veikla, niekam nekliuvo.

„Teritorijoje, kurioje stovi jūsų minimi nameliai, yra suformuotas žemės sklypas tai pačiai veiklai. Visgi, norint šį sklypą įregistruoti, jame turi nelikti laikinų statinių, dėl to  nameliai privalo būti pašalinti. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas. Įregistravus žemės sklypą bus skelbiamas Valstybės žemės fondo žemės sklypų nuomos aukcionas, kurio laimėtojai galės teikti kurortui reikalingas paslaugas. Teritorijoje (greta tako, vedančio į centrinį Nidos paplūdimį) vykdomą veiklą tikrai galima įvardinti kaip kultūrinį reiškinį, nors per pastaruosius metus buvo sulaukta įvairių nuomonių, bet kaip savivaldybė turime užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą“, – teigia Sandra Vaišvilaitė.

Alternatyvos idėjų kupinam jaunimui vietos valdžia neranda

Pasiteiravus, ar pajūrio dalimi laikomam „Zuikio daržui“  ir jo šeimininkams neatsirastų kitos vietos, Neringos savivaldybės administracijos atstovė spaudai sako, kad alternatyvų tikrai buvo ieškoma.

„Visgi, visa žemė Kuršių nerijoje nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Valstybės ir savivaldybės materialusis turtas turi būti suteikiamas – t. y. išnuomojamas tik viešo konkurso būdu, sudarant lygias konkurencines sąlygas. Tai numato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.  Savivaldybė žemės sklypų ar kito jai priklausančio turto savo nuožiūra tiesiog skirstyti negali ir tam, kad sklypas būtų išnuomotas, turi būti skelbiamas nuomos aukcionas.  Sklypas po namelių pašalinimo bus pirmiausia įregistruotas, o dėl jo nuomos bus skelbiamas aukcionas. Šiame sklype vėl galės būti teikiamos maitinimo ir pan. paslaugos. Tai numato Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas.“

Naujausi straipsniai