Dešimtasis Lietuvos pristatymas Kanų kino festivalio mugėje – internetu

Kanų kino festivalis / Vida Press nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-06-22 10:14
Šiemet Kanų kino festivalio rengėjai priėmė nelengvą sprendimą nukelti kino šventę, tačiau jau nuo šiandien prasideda savaitę truksianti svarbiausia pasaulio kino mugė „Marche du Film Online“ internete. Šiemet kitokioje, tačiau svarbos nepraradusioje platformoje bus galima aplankyti Lietuvą virtualiai. Prisistatymas didžiausioje kino verslo misijoje Lietuvos kino industrijai jau dešimtasis.

Pasaulyje sustojus kino teatrų veiklai ir pasikeitus platinimo strategijoms viso pasaulio kino rinka jaučia repertuaro trūkumą. „Marche du Film Online“ tampa ypatingai svarbia platforma naujausiems filmams pristatyti, todėl svarbu, kad naujausi lietuviški filmai ir projektai būtų matomi. Renginyje dalyvaus platintojai, pardavimo agentai, festivalių ir kino teatrų programų sudarytojai, sprendimų priėmėjai, kino institucijos, vyks daugybė diskusijų, renginių, tinklaveikos iniciatyvų, aktyvinsiančių sulėtėjusią pasaulio kino rinką.

Jubiliejiniai pristatymai neįprastai

Mugei persikėlus į internetą, dešimtmetį minintis Lietuvos kino centro organizuojamas „Lietuviškų filmų“ stendas taip pat įsikurs jame. Paskyroje akredituoti dalyviai susipažins su dešimt šiemet pristatomų lietuviškų filmų, sužinos svarbiausias Lietuvos kino naujienas, bus pristatytos filmų gamybos sąlygos Lietuvoje bei pastarųjų metų mokesčių lengvatos kino gamybai rezultatai.

Viena svarbiausių naujienų mugėje – tarp Kanų kino festivalio organizatorių paskelbtų 56 filmų, kurie turėjo patekti į renginio programą, ir Šarūno Barto „Sutemose“, kurtas dalyvaujant ir Prancūzijos, Latvijos, Čekijos, Portugalijos bei Serbijos kino komandomis. Tai šeštasis autoriaus filmas atrinktas į šio festivalio programas. Mugėje įvyks pirmieji filmo rodymai tarptautinei auditorijai.

Virtualiame „Lietuviškų filmų“ stende  pirmą kartą tik akredituotai kino industrijai bus parodyti penki iki šiol nerodyti ir pasaulinės premjeros ieškantys nauji filmai: antrasis Andriaus Blaževičiaus filmas „Bėgikė“, Marato Sargsyano debiutas „Tvano nebus“, Tomo Smulkio „Žmonės, kuriuos pažįstame“, Lino Lužytės „Pilis“ ir Giedrės Žickytės dokumentika „Šuolis“.

Festivalių ir platintojų dėmesiui bus rodomi naujausi filmai, jau surengę premjeras svetur: Romo Zabarausko drama „Advokatas“, Jurgio Matulevičiaus debiutinis filmas „Izaokas“, Tomo Vengrio debiutas „Gimtinė“ ir Ukrainos bei Lietuvos kūrėjus suvienijusi dokumentinė istorija „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ (prodiuserė Giedrė Žickytė).

Kino programoje bus ir daugiau lietuviškų akcentų. Programos „ACID“ repertuare žiūrovai pamatys prancūzų filmą „Walden“ (rež. Bojena Horackova), kuriame vaidina Ina Marija Bartaitė, o komandoje dirbo būrys talentingų Lietuvos kinematografų. Istorija apie lietuvių jaunimą sovietmečiu buvo filmuota Lietuvoje pasinaudojant pelno mokesčio lengvata.

Rudenį  vyksiantis Baltijos šalių trumpametražių filmų projektų forumas „Baltic Pitching Forum“ ir Lietuvos kino centras rengs diskusiją trumpametražių filmų rinkos tema internete. Diskusijoje bus keliamas klausimai, kaip ši rinka veikia, kokią naudą trumpųjų filmų kūrėjai gali gauti iš susitarimų su pardavimų agentais, platintojų kompanijomis, televizijomis. Diskusijoje dalyvausiantys patyrę Europos trumpametražių filmų industrijos ekspertai kalbės apie įsišaknijusius mitus šioje rinkoje bei pateiks realių pavyzdžių, kaip galima monetizuoti trumpąjį metrą. Pokalbį moderuos lietuvių animacijos prodiuserė Agnė Adomenė. Diskusija vyks birželio 25 dieną anglų kalba, dalyvauti gali ne tik akredituoti mugės lankytojai. Registracija čia.

Lietuvos pavilijonas Kanuose
Lietuvos pavilijonas Kanuose

Pirmieji Lietuvos prisistatymai Kanų mugėje: iššūkiai ir džiaugsmai

Prieš dešimt metų pirmą kartą „Marché du Film“ kurtą Lietuvos kino industrijos stendą lydėjo iššūkiai. Tuo metu jo atsiradimą ryžosi finansuoti „Versli Lietuva“. Už stendo Kanuose organizavimo šturvalo stojo prodiuserės Rasa Miškinytė, Lineta Mišeikytė, Rasa Razgaitis, Dagnė Vildžiūnaitė.

„Vienas iš tikslų buvo pritraukti užsienio kino prodiuserius grįžti filmuoti į Lietuvą, todėl apsisprendėme, kad stende turime pateikti iki tol neišleistą leidinį „Shoot in Lithuania“. Kaip tokį leidinį struktūruoti, koks turėtų būti jo turinys, mokėmės analizuodamos panašius kitų šalių leidinius. Iki tol tik pavieniai Lietuvos prodiuseriai vydavo į Kanus, La Rošelį ar Berlyną. Bet tik dalyvaujant su stendu, kur galime prisistatyti kaip šalies kino industrija, pasijuto radikalus posūkis Lietuvos kino gamyboje. Kaip ne keista šis prieš dešimtmetį įvykęs posūkis buvo pastūmėtas ir pasiektas moteriškos Lietuvos prodiuserių komandos pastangomis ir darbu,“ – įspūdžiais apie Lietuvos stendo atsiradimą Kanuose pasakoja projektui vadovavusi R. Miškinytė.

Atsiminimais apie pirmąjį pristatymą dalinasi ir prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė: „Prieš dešimt metų, kai kartu susibūrėm po vienu stendu, džiugino pats faktas, kad jis pagaliau yra, kad atstovaujame ne kiekvienas save, bet lietuvišką kiną. Man pačiai tai buvo pirmieji žingsniai tarptautinėje kino veikloje, todėl jaudulio ir svajonių būta dar daugiau. Šiandien džiugina, kad ir Lietuvos stendas, ir šalies atstovavimas sėkmingai perduotas į institucijos rankas, kad prodiuseriai ir kūrėjai gali koncentruotis į turinio kūrimą, o Lietuvos kino centras sėkmingai jį atstovauti. Tikrai nuostabu, kad prieš dešimt metų išsikeltas tikslas kartu augti ir keliauti po bendru vardu „Lietuvos kinas“ nuvedė pirmyn. Dar daug reikia nuveikti, bet jau tikrai turime ir ką švęsti,“ – pasakoja D. Vildžiūnaitė.

Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė mini asmeninį dalyvavimo renginyje jubiliejų – Kanų festivalyje ji viešėjo jau 25 kartus. V. Ramaškienė mena, kad pirmą kartą į Kanus, kartu su kolegėmis iš Rygos ir Estijos kino teatrų, atvyko 1995 m. „Tuo metu viskas buvo labai nauja ir neįprasta – žmonių gausa, visi bėga, lekia, skuba. Mums tuo metu tai atrodė kaip visiškas kosmosas! Lietuvių vos vienas kitas, tik vėliau jų atvyko daugiau. Dabar gi smagu pastebėti, kad bėgant metams, Lietuvos kino industrija Kanuose atrado savo vietą. Lietuviai čia turi gerą reputaciją – yra vertinami ir filmai, ir prodiuseriai, ir platintojai, ir lietuviški festivaliai. Tai didelis pasiekimas. Džiugu, kad per dešimtmetį Lietuva tapo pilnaverte Europos kino industrijos partnere. Lietuvos kino industrija jau nebesijaučia nustumta, negirdima. Mūsų balsas – Rytų Europos balsas, girdimas ir vertinamas“,  – pasakoja V. Ramaškienė.

2012 m. įkūrus Lietuvos kino centrą jam perduotas šių pristatymų tarptautinėse kino mugėse organizavimas. Pastaraisiais metais būtent Kanų kino festivalio metu įvyko svarbių tarptautinių sutarčių pasirašymai: 2015 m. Baltijos šalių nacionalinių kino institucijų vadovai pasirašė Trišalę bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu veikla sėkmingai vykdoma iki šiol. Susitarimo pagrindu šalys bendradarbiauja platinant nacionalinius filmus kaimyninėse šalyse, remiant ir įgyvendinant įvairius renginius bei projektus, kuriais siekiama skatinti Baltijos šalių filmų sklaidą bei prieinamumą žiūrovams.

2017 m. Lietuvos kino centro ir Lenkijos kino instituto direktoriai pasirašė Lietuvos ir Lenkijos susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti bendradarbiavimą tarp dviejų nacionalinių kino institucijų bei skatinti bendrą filmų gamybą.

Lietuvos pavilijonas Kanuose
Lietuvos pavilijonas Kanuose

Lietuviški filmai Kanų kino festivalyje

Lietuvos vardas oficialiose konkursinėse Kanų programose iš viso skambėjo 15 kartų – programose parodyti 13 lietuviškų filmų ir 2 tarptautiniai bendros gamybos filmai. Pirmasis lietuviškas filmas į konkursinę Kanų kino festivalio programą pateko dar 1981 m. Tokio įvertinimo sulaukė režisieriaus Almanto Grikevičiaus filmas „Faktas“, o aktorė Jelena Solovej už antraplanį moters vaidmenį šiame filme buvo apdovanota žiuri prizu. Apdovanojimų sulaukė ir Ramūno Greičiaus trumpametražis „Vasara – tolimų reisų metas“. Jis 1998 m. festivalyje buvo įvertintas kaip geriausias filmas ir už geriausią operatoriaus darbą.

1999 m. festivalyje buvo pristatytas Valdo Nasvaičio filmas „Kiemas“, 2003 m. – Arūno Matelio „Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą“. 2005 m. Lietuva džiaugėsi net dviem lietuvių darbais – Šarūno Barto „Septyni nematomi žmonės“ ir Arūno Matelio „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį“. 2006 m. taip pat vyko dvi lietuviškos premjeros – Kristijono Vildžiūno „Aš esi tu“ ir Šarūno Barto „Mūsų daug“. Į Kanus Š. Bartas grįžo ir 2007 m. su filmu „Namai“, ir 2015 m. su filmu „Ramybė mūsų sapnuose“, ir 2017 m. pristatant dramą „Šerkšnas“. Pernai konkursinėje programoje „Kritikų savaitė“ įvyko debiutinio trumpametražio Vytauto Katkaus filmo „Kolektyviniai sodai“ premjera. Šiemet ir vėl nuskambėjo Š. Barto vardas – festivalio programos sudarytojai įvertino filmą „Sutemose“.

Lietuvių komandoms vis aktyviau dalyvaujant tarptautiniuose projektuose džiaugėmės ir bendros gamybos filmų pergalėmis 2017 m. festivalyje dalyvavo Sergei Loznitsos drama „Nuolankioji“, o pernai Jurio Kuršiečio darbas „Olegas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Valentinas Novopolskij.

 

 

Naujausi straipsniai