Tik pradėtas filmuoti Jūrų muziejaus ir LRT televizijos projektas „Delfinai ir žvaigždės“ jau papiktino gyvūnų mylėtojus. Didžiojoje Britanijoje veikianti visuomeninė organizacija „Marine Connection“, pasisakanti už laisvę delfinams, stebisi, kaip antrą kartą leidžiama kurti tokį televizijos projektą ir prašo kiekvieno nusiųsti po žinutę šou dalyviams.
„Nepaisydami to, kad jau po pirmojo projekto „Delfinai ir žvaigždės“ kilo pasipiktinimų, Lietuvos jūrų muziejus, atrodo, vėl nekreipia dėmesio į visuomenės nerimą dėl delfinų įtraukimo į realybės šou ir filmuoja antrą sezoną“, – stebėjosi „Marine Connection“ organizacijos atstovai.
Ragino nusiųsti žinutę N.Pareigytei-Rukaitienei
Savo socialiniuose tinkluose organizacija taip pat dalijosi ir naujiena, jog šiame projekte dalyvaus ir Nijolė Pareigytė-Rukaitienė. Televizinio projekto sumanytojai ilgai laikė paslaptyje, kas dalyvaus šou ir iš anksto pranešė tik apie šios dainininkės sutikimą filmuotis.
Gyvūnų mylėtojai prašo visų parašyti grupės „69 danguje” narei mandagią žinutę ir paaiškinti, kaip delfinus veikia nelaisvė ir kokią žalą padarys jos dalyvavimas šiame šou bei jo reklamavimas.
Delfinų mylėtojų organizacija ėmė dalintis nuoroda į Nijolės Pareigytės-Rukaitienės „Facebook“ paskyrą ir raginti visus pasidalinti su ja informacija apie žiaurų delfinų išnaudojimą pramogai.
Už laisvę delfinams pasisakantys žmonės suskubo ant žinomos atlikėjos feisbuko sienos pasidalinti nuomone apie gyvūnų išnaudojimą ir tai, jog kai kuriose šalyse, pvz., Suomijoje, delfinariumai apskritai yra uždaromi.
„Mes turime draugų, kuriems rūpi delfinų išsaugojimas, visame pasaulyje. Todėl apie tai, kad šis šou vėl bus kuriamas, sužinome jau seniai. Turime daugybę draugų, kuriems rūpi delfinų teisės ir kurie praneša apie tokius sumanymus kaip „Delfinai ir žvaigždės“, – 15min pažymėjo „Marine Connection“ organizacijos atstovai.
„Ar tai gyvūnų kankinimas? Matyt, reikia delfinų klausti“
Žmonės.lt susisiekė su Nijole Pareigyte-Rukaitiene. Atlikėja sakė mačiusi keletą jai adresuotų nepažįstamų žmonių žinučių.
Tie delfinai gyvena tikrai geriau nei, tarkime, dauguma Lietuvos pensininkų.
„Aptarėme tai ir su delfinariumo administracija ir su jo viešųjų ryšių specialiste. Manau, kad tik tie žmonės, kurie bent šiek tiek prisiliečia prie tų delfinų gyvenimo delfinariume, gali pasakyti, kaip iš tiesų yra.
Žinoma, yra visokių organizacijų, jų visad bus. Tačiau mano nuomone, tie delfinai gyvena tikrai geriau nei, tarkime, dauguma Lietuvos pensininkų. Jie gyvena šiltom, gerom sąlygom. Aišku, tai nėra laisvė. Bet jie džiaugiasi pasirodymais, kovoja dėl plojimų. Taip pat kaip, tarkime, cirke dirbantys žmonės, kurie važinėja, rengia pasirodymus, gyvena ne namuose, bet viską daro dėl plojimų“, – Žmonės.lt kalbėjo Nijolė.
Atlikėjos teigimu, delfinai Jūrų muziejaus delfinariume yra maitinami, prižiūrimi, be galo mylimi.
„Ar tai gyvūnų kankinimas? Matyt, reikia delfinų klausti. Žvelgiant iš šono matosi labai graži meilė tarp jų ir trenerių. Kaip jie juos myli, apkabina, bučiuoja, rūpinasi delfinais, primėto jiems žaisliukų, kad jie galėtų žaisti šiems išvažiavus... Delfinai nuolat nori dėmesio, jo ir gauna. Ar nuo to delfinas nelaimingas? Gal nelaimingas tada, jei keičiasi treneriai, nes prie žmonių jie labai prisiriša. Bet Klaipėdos delfinariume treneriai keičiasi labai retai“, – sakė N.Pareigytė-Rukaitienė.
Lietuvos delfinams – pavydėtinos sąlygos
Lietuvos Jūrų muziejaus atstovė spaudai Nika Puteikienė pažymėjo, kad šio projekto misija – labiau edukacinė. Siekiama supažindinti su šiais gyvūnais, jų gebėjimais.
„Zoologijos sodai veikia visose civilizuotose šalyse. Mes esame muziejus ir mūsų veikla labiau edukacinė“, – pažymėjo pašnekovė.
Anot jos, šiame šou nėra daroma kažkas neįprasta, prie ko delfinai nebūtų pratę kasdienybėje.
Pažymima, kad Lietuvos Jūrų muziejaus delfinai jau yra gimę nelaisvėje. Paleisti juos į laisvę būtų pragaištinga. Tokie bandymai kitose pasaulio šalyse baigdavosi tragiškai.
„Keista, kad delfinų teisėmis susirūpinta tada, kai jiems pagerintos sąlygos – įrengti erdvesni baseinai, lagūna po atviru dangumi. Jiems yra suteikiama ypatinga medicininė priežiūra. Galima netgi liūdnai pajuokauti, kad tai, ką gauna mūsų delfinai, ne kiekvienas Lietuvos pensininkas turi“, – stebėjosi N.Puteikienė.
Anot jos, geriau kiekvienas rūpintųsi šalia esančiais beglobiais gyvūnais, po kiemus šmirinėjančiomis katėmis ar šunimis. „Sakydami „A“ – „Laisvė delfinams!”, turime pasakyti ir „Z“ – tai, kad kiekvienas turime rūpintis gamtos išteklių saugojimu kasdieniniame gyvenime. Drastiškai mažėja laisvėje gyvenančių delfinų ir tai susiję su žmogaus veikla. Siekti laisvės dvylikai delfinų, kurie vartosi lyg inkstai taukuose, yra neprotinga, kai aplink šitiek apleistų benamių gyvūnų“, – įsitikinusi muziejaus atstovė.
Jūrų muziejus ir taip užsiima gyvūnų gelbėjimu – kasmet čia išslaugoma po keletą pakrantėse rastų apleistų ruonių. Muziejaus specialistai jais rūpinasi tol, kol šie pajėgūs savarankiškai gyventi laisvėje.