Dėl politiko Mykolo Majausko situacijos nuomonę išsakė žinomi žmonės: #metoo #atsipeikėk

2018-03-07_123734
2018-03-07_123734
Šaltinis: Žmonės.lt
2018-03-07 12:38
AA

Kas yra priekabiavimas, kada išpažintis prisideda prie judėjimo #MeToo, o kada gali tik pakenkti, kur buvo neva skaudžias patirtis atskleidžiančios merginos prieš daugelį metų? Tokius klausimus socialinių tinklų vartotojai kelia jau kurį laiką, tačiau antradienį tai tapo dar aktualiau – paviešinus tapatybės nenorėjusios atskleisti merginos pasakojimą apie tariamai priekabiavusį Seimo narį Mykolą Majauską.

Mykolas Majauskas

Savo nuomonę, abejones, klausimus iškėlė stilistė Agnė Jagelavičiūtė, „Užkalnio žurnalo“ redaktorė Fausta Marija Leščiauskaitė, leidėjas Andrius Užkalnis, komunikacijos agentūros „Olive“ vadovė Agnė Grigaliūnienė, lyčių lygybės dėstytojas ir knygos „Feminizmas – žodis, kurio negalima minėti“ autorius Donatas Paulauskas.

Agnė Jagelavičiūtė / Viganto Ovadnevo nuotr.

Agnė Jagelavičiūtė: „Siaubingai gaila Mykolo. Jis apkabino merginą, ir jo gyvenimas subyrės į šipulius. Ir niekam nerūpės.

Užbėgdama už akių noriu pasakyti, kad nuolat kabinėjausi prie vyrų. Siunčiau žinutes. Nakvojau. Buvau pasimatymuose. Su trimis Nacionalinės premijos laureatais. Buvau jų ofisuose. Su kažkuriais buvo sekso. Mano vyrai visada buvo įtakingi. Nes aš su liurbiais nemiegu.

Bet ne kartą esu pasakius „ne". Nes man tie vyrai nepatiko. Kas įdomu, aš niekada negavau nieko iš tų įtakingų. Ir viską gyvenime teko daryti pačiai.

Tokios istorijos pablogins tikrų aukų situaciją.
#metoo #atsipeikek
Ką manote jūs?“.

Vakarėlio akimirka / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Fausta Marija Leščiauskaitė: „Tai apie Majauską ir #metoo. Aš vis dar esu savo santykio ieškojime su šia tema ir vis dar programuoju save suprasti, kad yra silpnesnių ir stipresnių žmonių, naivesnių ir tvirtesnių.

Tačiau aš nesuprantu, kur šioje istorijoje, jei ji tikra, yra #metoo, nes:

1. Vyras apkabino moterį ir ėmė ją bučiuoti, moteris ėmė drebėti ir kitaip rodyti neigiamą atsaką, todėl vyras pasakė, kad nieko nebus. Neįtikinėjo, nespaudė, tiesiog sustojo ir nebetęsė savo veiksmų, nes moteriai nebuvo malonu.

2. Jis nebuvo nei dėstytojas, nei darbdavys, nei bet kas kitas, esantis aiškioje galios pozicijoje. Todėl moteris negalėjo justi jokio nerimo dėl savo ateities šiuo klausimu.

Jei istorija teisinga, mes čia turim tik eilinę babniko istoriją, bet ne prievartos ir ne #metoo. Ir jei teisinga, tai teliečia partijos vertybes ir to vyro šeimą. Viskas. Ar palaikau tokį elgesį? Ne. Ar smerkiu? Ne. Nes kažkaip matau labai nemažai iš juodo katilo besijuokiančių puodų.

Jei kas nori adekvačiai ir be isterijos išaiškinti kitą poziciją – prašom“.

Andrius Užkalnis / Algio Kriščiūno nuotr.

Andrius Užkalnis: „Žinai, kad gyvenime kažką pasiekei, jei kviečia į LNK žinias pasiaiškinti dėl seksualinio priekabiavimo.

Tiesa, ne apie save, o dėl mano minčių apie Majauską.

Jeigu domina mano požiūris, tai prašau:

1) #metoo būna tada, kai priekabiautojas yra galios pozicijoje, ir ne išgalvotoje, o tikroje. Bosas, dėstytojas, samdytojas. „Visgi kaip ir lyg ir šioks toks autoritetas jaunesnei merginai“ – ne galios pozicija;

2) žmonės būna arba pilnamečiai, arba ne; „gal ir pilnametė bet na neaišku kiek subrendusi“ – šitos grožinės literatūros nereikia. Visi įgalūs pilnamečiai gali balsuoti ir rinkimų komisija balsavimo vietoje neklausinėja, kiek esi sąmoningas ir subrendęs ir ar gerai suvoki kas bus, jei balsuosi už Kęstutį Pūką. Visi įgalūs pilnamečiai atsako už savo elgesį;

3) ar derama lakstyti per mergas yra ne mano ir ne visuomenės reikalas, o Majausko ir jo artimųjų beigi tų mergų reikalas.

Viskas, ačiū“.

Donatas Paulauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Donatas Paulauskas: „Išsiaiškinkim kelis dalykus. Tam, kad kažką įvardytume kaip seksualinį priekabiavimą, nebūtina, kad situacijoje dalyvavę asmenys būtų susieti pavaldumo ryšiais.

Taip, dažniausiai tai pasitaiko ten, kur vienas žmogus turi galią kito žmogaus atvžilgiu (vadovas-pavaldinys, dėstytojas-studentas), tačiau seksualinį priekabiavimą galima patirti ir gatvėje, klube, pliaže ir kitur. Įstatyme apibrėžta sąvoka nenumato pavaldumo ryšio.

Seksualiniu priekabiavimu galime laikyti bet kada, bet kur ir tarp bet ko įvykusią situaciją, jei tik ji atitinka apibrėžimą: seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

TAČIAU atsakomybė už seksualinį priekabiavimą Lietuvoje numatyta tik darbo santykių, švietimo srityse ir/ar kai priekabiavimo sulaukia pagal tarnybą ar kitaip priklausomas asmuo. Sąvoką turime plačią, todėl ir vertinti galime plačiai, tačiau atsakomybės ribos ganėtinai siauros“.

Agnė Grigaliūnienė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Agnė Grigaliūnienė: „Dėl Mykolo Majausko. Kaip visada su šiomis istorijomis, tiesą žinos tik tie žmonės, kurie toje istorijoje dalyvavo, jei dalyvavo.. tik – labai norėtųsi spaudos ir co paprašyti neklaidinti visuomenės. Nes ši situacija nėra #metoo.

Merginų ir Mykolo nesiejo darbiniai santykiai ir jos nebuvo nuo jo priklausomos. (Skirtingai pvz nuo VDA skandalų situacijos.) Tiesą pasakius, tokioje situacijoje net nelabai suprantu, ką ten tirti. Juk du pilnamečiai žmonės galimai susitikę kavinėje galimai užėjo į butą... ir tai darė savo noru...bet, kaip moterį, komunikacijos srity dirbantį žmogų – kas mane maloniai nustebino – tai Mykolas Majauskas, kaip politiko ir žmogaus pirmieji žingsniai – ne bėgti, mikčioti ir garsiai šaukiant neigti, o suspenduoti savo narystes partijoj ir savižudybių prevencijos komitete, siekiant išsiaiškinti situaciją.

Skamba šviesiai ir šiuolaikiškai. PA LAI KAU. #čianemetoo“.