Dėl pirmojo karantino neįvykę renginiai gali būti nukelti ilgiau nei metams

2017-ieji, koncertas „Iki Mėnulio ir atgal“ Kaune / Teodoro Biliūno nuotrauka
Autorius: BNS
Publikuota: 2021-02-24 13:51
Dėl pirmojo visuotinio karantino neįvykę renginiai gali būti nukelti ilgiau nei metams – iki to laiko, kol jiems nebebus taikomi su koronaviruso valdymu susiję ribojimai.

Tokį išaiškinimą trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį pateikė Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai.

Šis klausimas svarstytas, nes baigia galioti pernai gegužę priimtame laikinajame įstatyme nustatyti terminai.

Pirminiais duomenimis, dėl pernai kovą paskelbto pirmojo visuotinio karantino liko nepanaudoti apie 350 tūkst. bilietų į renginius, kurie neįvyko. Jų vertė – apie 12 mln. eurų.

Praėjusių metų gegužę Seimo priimtas laikinasis įstatymas numato, kad dėl karantino metu nustatyto draudimo neįvykus renginiui, paslaugų teikėjas per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo turi teisę nustatyti vėlesnę renginio datą. Tas renginys turi įvykti ne vėliau kaip per 12 mėnesių. Jei to nepadaroma ar vartotojo netenkina nauja data, organizatoriai privalo pasiūlyti atitinkamos vertės kuponą į kitus renginius. Jo galiojimas taip pat numatytas metams.

Dėl pirmojo karantino liko nepanaudoti apie 350 tūkst. bilietų į renginius, kurie neįvyko. Jų vertė – apie 12 mln. eurų.

„Laikinasis įstatymas kalba apie 12 mėnesių terminą, per kurį nukeltas renginys turėtų įvykti. Dabar į tą 12 mėnesių terminą iš esmės įskaičiuojamas tik laikotarpis, per kurį galėjo vykti renginiai. Be jokių dalyvių skaičiaus ribojimų renginiai galėjo vykti apie du mėnesius“, – sakė teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Neringa Ulbaitė minėjo, kad renginiai galėjo vykti pernai nuo rugsėjo 1-osios iki lapkričio 7-osios, kai buvo paskelbtas antrasis karantinas.

„Dabar jeigu renginys toliau nukeliamas, laikome, kad tas terminas skaičiuojamas jau nuo antrojo karantino, nes realiai per tuos du mėnesius daugybė renginių ir negalėjo įvykti“, – teigė ji.

Pasak N.Ulbaitės, yra renginių, kurie nukeliami po tris-keturis kartus, tokia situacija vartotojų jau netenkina, todėl jie su skundais kreipiasi į tarnybą. 

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra gavusi apie 500 skundų dėl negrąžintų pinigų už neįvykusius renginius.

Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis savo ruožtu tvirtino, kad organizatoriai negali grąžinti pinigų, nes nemažai surinktų lėšų yra panaudoję.

„Žmonės gali pagalvoti, kad renginių organizatoriai surenka pinigus ir ant jų po to sėdi ir gali bet kada panorėję grąžinti tuos pinigus. Tai jokiu būdu taip nėra. Yra labai daug avansavimo ir kitų dalykų“, – teigė jis.

V.Petreikis pabrėžė, kad didelė jų dalis per pastaruosius metus dešimt mėnesių nedirbo.

„Nuo praėjusių metų kovo dar nebuvo nė vienos dienos, kada renginiai galėjo vykti pilna apimtimi“, – akcentavo jis.

Renginių industrijos asociacijos atstovas įspėjo, kad be valstybės pagalbos dalis organizatorių bankrutuos.

„Ir pinigai už bilietus tiesiog nebus grąžinti, o renginiai neįvyks“, – sakė jis.

Seimo Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis taip pat teigė, kad renginių atidėjimas neturi būti vienintelė pagalba šios srities atstovams.

„Nežinau, ar tai vienintelė teisingiausia priemonė. Todėl ir šiandien komitete primygtinai buvo pasiūlyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai rasti laiko susitikti su renginių organizatoriais ir aptarti plano B arba užsitęsusio karantino galimybes – kaip valstybė galėtų prisidėti, ką galėtų pasiūlyti. Tuomet Kultūros ministerija paraleliai turi ieškoti aiškesnių aiškumo renginių atlaisvinimo klausimu“, – BNS sakė V.Kernagis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Naujausi straipsniai