Ką daryti, kai ilgametis sutuoktinis staiga tampa nuolat įžeidinėjančiu ir dėl visko kaltinančiu žmogumi? Santykiai tuomet, atrodo, gali tapti nepakeliami... Šį klausimą skaitytojai padeda spręsti santykių ekspertai.
Sveiki,
jums rašo jau pagyvenusi moteriškė, išleidusi vaikus į gyvenimą, bet niekaip neberandanti savo namuose supratimo ir sutarimo. Mano vyras visą gyvenimą dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, retai būdavo namuose, o man tvarkytis padėdavo vyro mama.
Anyta būtų lyg ir gera, bet kontrolė iš jos pusės visada jausdavosi, ypač kai grįždavo sūnus arba kai ruošdavosi išvažiuoti. Tikriausiai nėra buvę nė vieno karto, kad ji neatvažiuotų jo peržegnoti ir padejuoti, kaip jos sūnelis vargsta. Jau paaugę vaikai irgi su šypsena į tai žiūrėdavo, bet bandydavome ją suprasti.
Buvo ir kita bėda – mano vyras pradėjo gerti. Darydavo jis tai sistemingai, per metus 1–2 kartus, bet labai stipriai. Kolegos turėdavo parvežti jį iš reiso, pats jis jau negrįždavo. Iš pradžių po tokių išgėrimų (aišku, ir nemažų skolų) mano vyras būdavo geras, jausdavosi kaltas, vėl keldavosi ir norėdavo viską pataisyti.
Galiausiai dėl tokio elgesio jį atleido iš darbo, tačiau jis susirado kitą. Viskas kartojosi iš naujo, tad galiausiai mano vyras prarado teises ir liko be darbo, o aš susirgau.
Svarbiausia, kad jis grįžęs apkaltino mane, tikino, kad viskas per mane, kalta likau net ir dėl to, jog jis pradėjo gerti. Nuo to karto ir prasidėjo – jie abu su motina susivienijo, pradėjo mane kaltinti, kad per mane jis prasigėrė, kad per mane jį iš visų darbų išmetė, kad ji viena jį išgelbėja po išgėrimų, kad vaikus prieš jį ir prieš močiutę nuteikiu ir t. t.
Vaikai pradėjo vengti namų, dukra metė mokslus ir išvažiavo į Didžiąją Britaniją (ten mokosi), mane jie kaltina, kad nesiskiriu su vyru ir nereikalingai kenčiu jo patyčias. Nelabai turiu ir pasirinkimą – pardavę namus ne kažin ką gautume, o be to, jis sakė niekur iš čia neis.
Man pamažu baigiasi kantrybė, bet gaila ir namų. Kartais atrodo, kad mes abu nekenčiame vienas kito. Jis man nuolat kelia sąlygas – jei aš nesitaisysiu, nesikeisiu, jis su manimi negyvens. Bet svarbiausia, kad kai jis užgeria, net ir viską sutvarkiusi ir sureguliavusi, aš vis tiek dėl visko lieku kalta. Ši neteisybė labiausiai ir žeidžia, jau ir vaistus geriu, prastai miegu... Gal tikrai reikėtų viską užbaigti?
Atsako santykių ekspertai Silvija ir Šarūnas Mažuoliai.
Sveiki,
santykiai tarp dviejų žmonių poroje yra buvimas kartu, bendravimas, kylančių klausimų sprendimas, draugystė, partnerystė. Jūsų vyro, kaip tolimųjų reisų vairuotojo, praktiškai niekada nebūdavo namie, taigi judu neturėjote progos iš tikro bendrauti ir pažinti vienas kito. Iš esmės santykių Jūsų su vyru niekada ir nebuvo.
Taip pat skaitykite: Santykių ekspertai pataria: kada žmonės pribręsta santuokai?
Jūsų laiške juntama, kad vyro ir santykių Jūs ir negailite. Nerašote nieko apie tai, kad judviem buvo gerai kartu, išskyrus tuos atvejus, kad po išgėrimo jausdamasis kaltas (o gal turėjote galvoje ne tik laiką po išgėrimo), vyras būdavo jums ir vaikams geras.
Sunku pasakyti, ką Jums reiškia geras. Daliai žmonių, ypač moterų, jei nemuša ir nekelia balso, jau yra geras. Apie kokį nors bendravimą, artumą, bendrumą, palaikymą jos net nepagalvoja.
Kiekvieno poreikiai skirtingi, galbūt Jus visiškai tenkino vyras, kuris iškeliauja uždirbti pinigus, išlaiko šeimą, o pats joje nedalyvauja. Tiesiog tokioje dinamikoje nėra poros, nėra santykių. Esame girdėję ne vieną atvejį, kuomet panašiose porose, vos tik vyras netenka darbo arba pasikeičia darbo pobūdis ir jam tenka daugiau laiko praleisti namie, prasideda dideli nesklandumai.
Moteris pirmą kartą iš tikro pamato, kas yra jos antroji pusė, koks jo charakteris, kokie įpročiai, kuo jis gyvena. Ji pati gali nemokėti elgtis santykiuose ir dar labiau sunkina ir taip keblią situaciją, kyla nesibaigiantys konfliktai ir, kaip Jūs ir rašote, partneriai pradeda nekęsti vienas kito.
Ar Jūs pati galėjote padaryti didelių klaidų santykiuose? Taip, tačiau Jūsų situacijoje tai neturi jokios reikšmės. Gerti ar negerti yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas, ir alkoholizmas poroje yra atskira problema, ne santykių dinamikos ar gebėjimo bendrauti tarpusavyje klausimas. Ar skirtis, ar ne, sprendimą teks padaryti pačiai, tačiau pažiūrėkime į abu variantus ir jų galimas perspektyvas.
Taip pat skaitykite: „Jis myli mane ir mano dukrą, bet aš jaučiuosi nelaiminga“. Santykių ekspertų komentaras
Likusi gyventi ten, kur esate, labai rizikuojate savo sveikata. Jau dabar geriate vaistus, negalite užmigti. Įsivaizduokite tokį gyvenimą dar keliolika metų. Arba vieną kitą dešimtį. Kaip jausitės ir kokia bus Jūsų būklė? Ar vyras gali pasikeisti? Gali, tačiau tikimybė tokia pati, kiek tikėtina sulaukti stebuklo, ir tai greičiau tik tada, kada jis, paliktas vienas, degraduos tiek, kad pats išsigąs savęs ir to, ką padarė su savo gyvenimu.
Likusi gyventi ten, kur esate, labai rizikuojate savo sveikata. Jau dabar geriate vaistus, negalite užmigti. Įsivaizduokite tokį gyvenimą dar keliolika metų.
Dauguma stipriai priklausomų nuo alkoholio visgi tokiais ir lieka. Jo mama taip pat nepalengvina situacijos, ir tokį dvigubą terorą, labai tikėtina, teks kentėti dar ilgai. Teisybės Jūs taip pat nesulauksite.
Jūsų vyras yra nelaimingas, pasimetęs, alkoholiu užsinuodijęs žmogus, kuris dar jaučiasi ir labai kaltas. Žmonės, kurie jaučiasi kalti, elgiasi dvejopai: arba būna labai geri, arba pradeda pulti ir žeminti tą žmogų, prieš kurį jaučiasi kalti.
Jūsų vyras ilgai stengėsi būti geras, tačiau kadangi jis ir toliau nesusitvarkė su savo gyvenimu, kaltės jausmas augo, o tam, kad šis jausmas nesunaikintų jo paties, jis surado būdą, kaip sumažinti savo naštą. O kaltės našta sumažėja, jei kiti žmonės tampa tokiais pat kaltais ar geriau – dar kaltesniais. Taigi Jums skirti jo žodžiai ir elgesys yra jo bandymas susitvarkyti su savo paties emocijomis.
Kaltė labai galingas jausmas, galintis visiškai sunaikinti žmogų, – arba neatlaikys psichika, arba žmogus pasirinks savižudybę kaip lengvesnį kelią.
Tai, kad vyrui yra sunku, nėra priežastis likti su vyru, nes jis taip kankinasi, jam taip negerai ir juo reikia pasirūpinti. Visų pirma, Jūs jam nepadėsite (paklauskite moterų, kurios bandė), antra – Jums tai kainuoja sveikatą, o su ja – ir visą likusį Jūsų gyvenimą.
Galbūt bus lengviau jei suprasite, kad tai, kaip elgiasi ir ką kalba vyras, nėra asmeniška. Tai pavargusio, degraduojančio ir kaltės užgraužto žmogaus elgesys, kurio geriausia tiesiog vengti, kadangi jis nuodija visus, esančius šalia.
Skyrybos tikrai sunkus žingsnis jau vien dėl to, kad teks stipriai keisti gyvenimą. Pripratote prie vietos, prie rutinos, prie buities. Tačiau įsivaizduokite, kad vieną dieną Jums praneša, kad iš žemės prie Jūsų namo pradeda veržtis nuodingos dujos, arba atsiveria smegduobė ir tik laiko klausimas, kada ši situacija kainuos Jums gyvybę.
Galbūt bus lengviau jei suprasite, kad tai, kaip elgiasi ir ką kalba vyras, nėra asmeniška. Tai pavargusio, degraduojančio ir kaltės užgraužto žmogaus elgesys.
Gyvenimas su terorizuojančiu ir girtuokliaujančiu vyru ne mažiau pavojingas nei nuodingos dujos, net pavojingesnis. O pavojingesnis todėl, kad veržiantis nuodingoms dujoms, Jūs daug negalvotumėte – likti ar išeiti iš šių namų. O gyvendama taip, kaip gyvenate dabar, galite dar ilgus metus svarstyti, ką daryti.
Taip pat skaitykite: Santykių ekspertai pataria. Esame sugyventiniai: kokie tokio ryšio pliusai ir minusai?
Tie ilgi psichologinio smurto ir nuolatinės įtampos metai atsilieps tiek Jūsų sveikatai, tiek psichologinei būklei ne mažiau nei kitos žalingos gyvenimo sąlygos.
Kas Jūsų lauktų po skyrybų? Greičiausiai kažkiek nepatogumų, diskomfortas bandant kažkur įsitvirtinti, surasti patogesnę vietą gyventi. Ar visas šitas diskomfortas bus sunkiau pakeliamas nei vyro kaltinimai ir girtuokliavimas? Vargu.
Jus namuose labiau laiko įprotis, sentimentalus prisirišimas ir baimė ar tiesiog nenoras sujaukti kasdienį, įprastą gyvenimo būdą, o ne realus suvokimas, kad išėjus bus blogiau. Kaip paleidote vaikus į gyvenimą, taip sugebėtumėte paleisti ir vietą, kurioje gyvenote.
Vaikai Jus palaiko, tai yra didelė moralinė parama Jums. Be to, vaikai paprastai geriau mato šeimos situaciją, tad jų kategoriškas sakymas, kad reikia skirtis, gali daug reikšti.
Pradėjusi ieškoti realių sprendimų, pamatysite, kad jų yra. Gal ir ne tokių, kurie nekels jokio streso, kadangi ir pati situacija yra kelianti stresą, tačiau vargu ar atsidursite gatvėje be duonos kąsnio.
Kaip paleidote vaikus į gyvenimą, taip sugebėtumėte paleisti ir vietą, kurioje gyvenote.
Pagalvokite apie žmones, kurie galėtų Jums pagelbėti, pakalbėkite su draugėmis, artimaisiais, su kurias geriau sutariate. Jei ieškosite sprendimų, jie atsiras.
Sarbiausia atsakykite sau į klausimą: kas geriau – ar likti kur esate ir toliau gyventi kaip gyvenate, ar padėti tašką ir pajudėti iš žalojančios aplinkos ir santykių.
Pagalvokite, ką paaukotumėte už ramų nakties miegą ir gyvenimą, kuriame nėra žmogaus, kuris elgiasi taip, kaip Jūsų vyras.
Sėkmės Jums!
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių, nesugebate atsikratyti pavydo ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@ji24.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys į įdomiausius laiškus.
P. S. LABAI PRAŠOME KLAUSIMUS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!