Dėl kokių priežasčių padidėja limfmazgiai

Padidėję limfmazgiai / Fotolia nuotr.
Padidėję limfmazgiai / Fotolia nuotr.
2012-11-21 11:26
AA

Daugelis nekreipiame dėmesio į padidėjusius limfmazgius. Nebent peršalus jie labai patinsta ir tampa skausmingi. Anot gydytojų, padidėję limfmazgiai gali būti ne tik infekcijos, bet ir rimtos ligos požymis. Tad nenumokite ranka.

Mūsų kūne (kakle, kirkšnyse, pažastyse ir kt.) yra apie 700–800 įvairaus dydžio, nuo 1 iki 30 mm skersmens, limfmazgių. Jie atlieka labai svarbią funkciją – naikina mikroorganizmus, bakterijas, virusus, vėžines ląsteles – visus per limfagysles plintančius svetimkūnius. Limfmazgiai yra mūsų imuninės sistemos dalis – tarsi infekcijų barjeras, trukdantis jai plisti organizme. Limfmazgiuose esantys limfocitai, atpažinę „svetimšalius“, išskiria antikūnius ir juos neutralizuoja. Ši kova su virusais, bakterijomis vyksta nepaliaujamai, bet mes to net nepastebime. Į organizmą patekus rimtai infekcijai (pavyzdžiui, susirgus gripu ar plaučių uždegimu), limfinei sistemai tenka didelis krūvis, nes ji turi „dirbti viršvalandžius“. Kai ji viršija savo galimybių ribas ir nebesugeba susidoroti su „įsibrovėliais“, limfmazgiai padidėja ir tampa skausmingi. Tai vadinama limfadenopatija.

Kokios priežastys

Žmogaus limfinę sistemą sudaro ne tik limfmazgiai, bet ir limfagyslės, blužnis, limfoidinis audinys, esantis kvėpavimo takuose, žarnyno gleivinėje. Į organizmą patekus infekcijai, limfinė sistema iškart sureaguoja: gali padidėti vienas, keli ar daugiau limfmazgių. Jų padidėjimas (limfadenopatija) rodo, kad organizme yra tam tikrų sutrikimų. Infekciją išgydžius, limfmazgiai vėl tampa normalaus dydžio. Taigi nenumokite ranka ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, jei pastebėjote padidėjusius limfmazgius (ypač pažastyse, kirkšnyse, užausyje ar kitose kūno vietose).

Padidėję limfmazgiai kirkšnyse gali signalizuoti apie lėtinį apendicitą, moteriškas ligas, kojų ar vietinę infekciją (tarkim, po depiliacijos patekusią infekciją) ir kt. Pažastyse – apie krūtų vėžį. Kaklo srityje atsiradę limfmazgiai paprastai būna viršutinių kvėpavimo takų ar burnos ertmės, dantų bei dantenų infekcijos simptomas. Viso kūno limfmazgių padidėjimas gali įspėti apie ŽIV, mononukleozę arba kitokį autoimuninės sistemos sutrikimą (vilkligę ar reumatoidinį artritą). Padidėję paausio limfmazgiai byloja apie ausų, akių infekciją.

Anot medikų, kieti, nepaslankūs, greitai didėjantys limfmazgiai būdingi onkologinėms ligoms. Staiga atsiradę minkšti, skausmingi, judrūs – ūminei infekcijai.

Kas mėnesį vertėtų apsičiuopti ne tik krūtis, bet ir limfmazgius. Tai padėtų užbėgti rimtoms ligoms už akių. Dėmesio: kirkšnyse limfmazgiai gali padidėti per mėnesines, tad patikrą geriau atlikti praėjus 4–5 dienoms po menstruacijų. Jeigu kurį laiką limfmazgiai yra padidėję, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks reikiamus kraujo ir kitus tyrimus, o reikalui esant nusiųs pas specialistus.

Limfmazgiai gali padidėti dėl:

• vietinės ūminės ir lėtinės infekcijos;

• onkologinių ligų (ypač krūties, plaučių, inkstų, priešinės liaukos);

• virusinių ir bakterinių infekcijų (ŽIV ir AIDS, anginos, mononukleozės, gripo, tuberkuliozės, sifilio ir kt.);

• autoimuninės sistemos ligų ir kt.

Pavojingas ir gyvūno įdrėskimas

Įdrėskus katei, įkandus šuniui ar patekus rakščiai, taip pat gali padidėti limfmazgiai (dažniausiai pažasties, alkūnės vidinėje pusėje). Limfadenopatija paprastai išryškėja po kelių savaičių nuo įkandimo ar sužeidimo, kai pūlinukas ar paraudusi žaizdelė būna jau užgijusi. Stipri imuninė sistema pati įveikia mikrobus. Tačiau keturkojų įkandimai ar įdrėskimai paprastai sunkiai gyja, net gali sukelti komplikacijų. Tad jei padidėjo limfmazgiai, pakilo temperatūra, atsirado į gripą ar peršalimą panašių simptomų, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją. Neretai tenka vartoti antibiotikų. Tokiais atvejais, kai limfmazgiai supūliuoja, jie gali būti operuojami.  

Profilaktika

Norint išvengti infekcijos, kuri gali sukelti limfadenopatiją, būtina didinti organizmo atsparumą.

⇒ Kuo sveikiau maitinkitės, venkite produktų, kuriuose gausu sintetinių maisto priedų. Taip pat greitojo, konservuoto, rūkyto ar riebaus maisto.

⇒ Kasdien mankštinkitės, prauskitės po kontrastiniu dušu – aktyvus gyvenimo būdas gerina imuninės sistemos veiklą.

⇒ Jeigu su maistu negaunate pakankamai maisto medžiagų,  laikotės dietų, mažai vartojate daržovių, žuvies ir vaisių, papildomai kelissyk per metus pagerkite natūralių augalinių maisto papildų.

⇒ Stenkitės atsikratyti žalingų įpročių.

Konsultavo bendrosios praktikos gydytoja Eligija Laurusevičienė