Aktorė ir atlikėja Inga Jankauskaitė (40) neseniai patyrė, ką reiškia, kai tavo vardu naudojasi internetiniai sukčiai. Socialiniuose tinkluose ėmė sklisti melaginga reklama, kurios turinys ne tik prasilenkia su realybe, bet ir yra pavojingas patiklesniems vartotojams. Su Žmonės.lt žinoma moteris dalijasi savo patirtimi ir komentuoja situaciją su kuria susidūrė.
Internete ėmė plisti melagingos reklamos, kuriose I.Jankauskaitė neva siūlo laimėti prizą ar atsikratyti nepageidaujamų kilogramų vartojant tam tikrus maisto papildus. Žmonės raginami spausti ant neaiškių nuorodų ir taip iš jų bandomi išvilioti pinigai.
Pasak aktorės, viena ar kita forma tokios apgavystės keroja jau seniai ir ji toli gražu nėra vienintelė, papuolusi į nusikaltėlių akiratį. Nepaisant to, moteris net nemano susitaikyti su šia nepavydėtina situacija ir savo viešumu naudojasi norėdama įspėti tiek gerbėjus, tiek internete naršančius asmenis, kurie galbūt galėtų susigundyti panašiomis pinklėmis.
„Akivaizdu, jog nusikaltėlių apsukos didėja, tų netikrų naujienų, loterijų ir prekybos kažkokiais nesuvokiamais papildais vis daugėja. Norėčiau visus paraginti išlikti budriais ir saugotis sukčių“, – komentuoja Inga.
Aktorė pastebi, jog internetinių nusikaltimų mastas kasdien vis plečiasi, o sukčiai sustoti net neketina.
„Viena, kai atsiranda netikros paskyros socialiniuose tinkluose, siekiant tiesiog rinkti sekėjus svetimu vardu, tačiau visai kas kita traukti iš žmonių pinigus, tokiu būdu tiesiogiai kenkiant reputacijai. Tai pasibaisėtina“, – sako ji.
Dėl jos vardo naudojimo kartu su klaidinančia ir realybės neatitinkančia informacija Inga jau kreipėsi į teisėsaugą. Ji, kaip ir dauguma kolegų, tikisi, jog šis reikalas susilauks deramo dėmesio.
„Mano teisininkai ėmėsi visų įmanomų veiksmų. Bus siekiama surasti nusikaltėlius. Sukčiavimas ir vagystė negali likti nebaudžiami. Ir nesvarbu, kiek laiko ir pastangų tam prireiks.
Kasdien gaunu nenutrūkstamą srautą žinučių į savo socialinius tinklus. Esu dėkinga ir visada stengiuosi atsakyti tiems, kurie rašo norėdami pasitikrinti, ar skleidžiama dezinformacija – tiesa. NETIESA“, – kalba I.Jankauskaitė.
Norėdama užtikrinti, jog žmonės neapsigautų ir užkimbančių už sukčių kabliuko būtų kuo mažiau, Inga ragina:
„Visų pirma, atkreipkite dėmesį į teksto klaidas, grafiką ir adresus. Paprastai jau to pakanka suprasti, jog tai – netiesa. Aš ir mano komanda nevykdo jokios prekybos beir komunikacijos jokiais neaiškiais kanalais – tik oficialiais. Tikrus nuo netikrų profilių socialiniuose tinkluose skiria akivaizdūs dalykai – turinys bei sekėjų skaičius.
Netikėkite ir nepasimaukite – jokie stebuklingi papildai NEEGZISTUOJA ir niekas niekada pinigų šiaip sau nedalina. Saugokite save. Būkite protingi. Ir ačiū Jums už supratimą bei pagalbą.“
Žmonės.lt primena, kad su panašiomis situacijomis jau buvo susidūrę ir kiti žinomi žmonės: Rolandas Kazlas, Justė Arlauskaitė-Jazzu, Marijonas Mikutavičius, Jurgita Jurkutė.
Advokato A.Gutausko komentaras
Portalui Žmonės.lt situaciją sutiko pakomentuoti ir anksčiau su panašia situacija susidūrusios kitos garsios aktorės advokatas Artūras Gutauskas. Jis patarė, kaip reikėtų elgtis žmonėms, kurie patikėjo reklama ir buvo apgauti, bei įspėjo, kokių veiksmų turėtų imtis asmuo, kurio atvaizdas yra naudojamas vis dažniau plintančiose melagingose reklamose.
Kaip manote, kas slepiasi po šiomis melagingomis reklamomis?
Mano nuomone, tai tikrai nėra lietuviai sukčiai, šiuo atveju tai užsieniečių grupuotė, kadangi akivaizdu, jog prie viso to dirba tikrai ne vienas asmuo. Tokios pačios istorijos yra rašomos skirtingomis kalbomis ir skelbiamos įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, Latvijoje tokia pati piliulių reklama sukurta naudojantis operos solistės Elinos Garančos atvaizdu. Reklamos tekstas identiškas, kaip ir Jurgitos atveju, tik parašytas latvių kalba. Tokios pačios reklamos sukurtos ir estų, lenkų, austrų, vokiečių ir kitomis kalbomis.
Tiesa, užsisakant piliules ir pildant pirkimo dokumentus, rašoma, kad produktas keliauja iš Latvijos, telefono numeris taip pat latviškas, tačiau produkto kilmė ir įmonės vieta nurodyta Bulgarijoje. Taigi, spėju, jog tai gali būti Latvijos ar Bulgarijos piliečiai.
Kaip patartumėt elgtis žmonėms, kurie patikėjo melaginga reklama ir įsigijo neaiškios kilmės produktą?
Tokioje situacijoje pirmiausia reiktų kreiptis į pardavėją ir prašyti grąžinti pinigus. Svarbu, kad tai darytų kuo daugiau žmonių. Jei kreipsis tik vienas, iš to gali nebūti jokios naudos, jei kreipsis antras, trečias ir dar daugiau, tada yra galimybė, kad pinigai bus grąžinami ir tokiu būdu bus stabdoma prekyba.
Jei pinigų susigrąžinti nepavyksta, o policija taip pat neištiesia pagalbos rankos, tuomet reiktų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) ir apie situaciją pranešti jiems. Svarbu paminėti, kad dar prieš kreipiantis į VVTAT, būtina prieš tai pareikalauti pinigų grąžinimo iš pardavėjo.
Lietuvoje melagingų reklamų su žinomais veidais mastas vis didėja. Kaip turėtų elgtis tie žmonės, kurių atvaizdas yra neteisėtai naudojamas tokiose reklamose?
Tokių atvejų Lietuvoje išties daugėja. Pats esu iš šalies pastebėjęs atvejus, kuomet melagingoms reklamoms buvo pasinaudota Rolando Kazlo, Justės Arlauskaitės-Jazzu, Marijono Mikutavičiaus atvaizdais. Žinoma, pirmiausia tokioje situacijoje reikėtų savo paskyrose pranešti apie aptiktas melagienas, kreiptis į policiją, o jei policija nepadeda, tuomet kreiptis į teisininką.
Tuo pačiu reikėtų stebėti ir „gaudyti“ melagingas reklamas, kadangi pagal skirtingus algoritmus tokių reklamų iš pradžių gali nerodyti. Galima stengtis „prisijaukinti“ sistemą ir į paieškos lauką daug kartų vesti su melaginga reklama susijusius raktažodžius, pavyzdžiui – „dieta“, ir tuomet reklama turėtų pasirodyti. Pastebėjus tokią reklamą, apie ją reikėtų pranešti portalui, kuriame ji yra pastebėta, ir užpildyti pranešimą pačioje reklamos skydelius talpinančioje platformoje, kad skelbimus užblokuotų. Taip pat reikėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Svarbu paminėti, kad žmonės, kurių vardu ir atvaizdu buvo pasinaudota melagingoje reklamoje, patys savo jėgomis tegali reaguoti retrospektyviai: kol jie suranda skelbimą, kol išsiunčia prašymus juos blokuoti, ir kol jie užblokuojami – visą šį laiką skelbimai vis dar yra rodomi skaitytojams. O vos užblokavus vieną iš jų – sukčiai perkelia savo veiklą į kitą paskyrą ir viską tęsia toliau (Jurgitos atveju taip vyksta jau mažiausiai septintą kartą).
Ši kova būtų žymiai efektyvesnė, jei teisėsaugos institucijos imtųsi surasti ir nubausti tuo užsiimančius asmenis, ir, žinoma, jei pačios reklamos platformos panaikintų galimybę šitaip piktnaudžiauti jų sistemomis.