Kai kalba pasisuka apie kūdikį, visuomenė susiskaldo bent į kelias dalis. Dalis supermamyčių pašiaušia plaukus ir pradeda įrodinėti, kad be mielų vaikučių nėra gyvenimo džiaugsmo, dalis karjerisčių tikina, kad niekada savo gyvenimo nekeistų į sauskelnių ir tyrelių pasaulį, dar kita dalis pasakytų, kad tokiais stereotipais manipuliuoti labai kvaila ir neetiška.
Tačiau visi puikiai suvokiame, kad tikrai ne kiekviena moteris trokšta būti mama, taip pat, kad toks noras gali ir apsiversti aukštyn kojomis. Viskas susiję su mūsų požiūriu, išgyvenimais, potyriais, kurie tiesiogiai veikia norą turėti arba neturėti kūdikio.
Kokie pasiteisinimai kartojami sau ir/arba kitiems, kai apsisprendžiama nesusilaukti vaikų? Jų būna keisčiausių, įvairiausių ir netikėčiausių.
Nenoriu, kad kūdikis pakartotų mano likimą. Kartais net labai pasitikinčios savimi, stiprios moterys turi gilių psichologinių traumų, patirtų vaikystėje. Tarkime, ji nejautė meilės šeimoje, buvo skriaudžiama, mušama, žeminama ir dabar nežino, ar sugebėtų sukurti darnią aplinką savo kūdikiui, jaustis laiminga, tinkamai juo pasirūpinti. Tai gąsdina ir sukelia daug nesmagių išgyvenimų, todėl kai kurios moterys mano, kad to išvengs, jeigu neturės vaikų.
Taip pat skaitykite: Loreta Vaičaitytė apie psichologinį smurtą: „Manote, kad vyras pasikeis? Tai tik iliuzija“
Aš noriu susitelkti į karjerą. Greičiausiai tai viena dažniausių priežasčių, kadangi siekiant karjeros, laiko nelieka net pačiai sau. Išties galima atrasti daugybę pamąstymų, kaip suderinti karjerą ir motinystę, tačiau tai ne tik nelengva, bet ir ne visoms įveikiama. Viskas priklauso nuo darbo pobūdžio, kadangi viena, kai dirbate namuose ir galite sau leisti turėti auklę, kuri kitame kambaryje užsiima su mažyliu, kol jūs tvarkote reikalus, ir visa kas kita tada, kai tenka keliauti po visą pasaulį. Trumpai tariant, visada galima rinktis ir tai yra laisvė – laisvė gyventi taip, kaip nori.
Bijau, kad gali pašlyti santykiai su vyru. Taip, skamba gana absurdiškai, tačiau gyvenime tikrai pasitaiko tokių atvejų, kadangi statistiškai net 50 proc. šeimų patiria laikinus sunkumus santykiuose, kai atsiranda mažylis. Natūralu, kad tai susiję su pakitusiu gyvenimo būdu, režimu, neišsimiegojimu, nuovargiu ir pan. Tereikia susitaikyti, kad tai laikinas dalykas, kuris praeis, kai įsivažiuosite į vėžes, atrasite režimą, tinkamą visai šeimai.
Visgi, kai kurios moterys taip bijo santykių kracho, kad suvokimas apie laikinus nesklandumus, kurie, beje, tikrai būdingi ne kiekvienai porai, jų neįtikina turėti kūdikio.
Taip pat skaitykite: 35 būdai, padėsiantys atsikratyti išsipūtusio pilvuko
Bijau, kad nesugebėsiu aprūpinti savo vaiko. Dabartiniais laikais retai kuri moteris ryžtasi gimdyti tiek, kiek Dievas duos. Itin aktualus šiuo atveju ir materialinis klausimas, kadangi norisi savo vaikui duoti viską, ką tik galime geriausio. Jeigu negalime išlaikyti savęs, natūralu, neįmanoma aprūpinti dar ir kito žmogaus. Iš kitos pusės, finansiniai dalykai – kintantis dalykas, todėl paprasčiausiai būtina susitaikyti su tuo, kad yra dalykų, kurių nesuplanuosi, kurie nesuguls į stalčiukus taip, kaip jums norisi.
Noriu pagyventi sau. Dažniausiai tokia frazė būdingai visai jaunutėms damoms, kurios nieku gyvu netrokšta iškristi iš socialinio gyvenimo džiunglių. Tačiau ne ką rečiau taip kartoja ir subrendusios moterys, kurios visiškai netrokšta keisti savo gyvenimo ir yra patenkintos tuo, kaip viskas klostosi.
Noriu gyventi kitiems. Vaikų nenorinčios susilaukti moterys žvelgia į viską globaliau. Jos turi daug meilės ir šilumos, tačiau tiki, kad jos atidavimui nebūtina išleisti vaiko iš savo įsčių. Jos tą meilę dalina dukterėčioms, sūnėnams, draugių vaikams, pagaliau – lankosi vaikų namuose. Juk tiek alkanų širdelių ilgisi meilės! Pagaliau – tiek jos turi su savimi ką veikti, ką tobulinti ir kokius pomėgius ar projektus vystyti, tad vaikas tik kliudytų. Tokios moterys nori tarnauti kitiems, kažką gero padaryti dėl kitų.
Neturiu motiniško instinkto. Daugelis įpratę, kad kiekvienos moters likimas, pareiga, būtinybė – į pasaulį paleisti palikuonį. Ne visiems suprantama, kodėl damos nenori gimdyti. Tai vėlgi susiję su mūsų kuriamu pasauliu ir požiūriu į jį – vienoms kūdikis reiškia saviraiškos apribojimą, o kitoms kaip tik – kūrybinį ir dvasinį pakilimą. Beje, daugelis damų, kurios sakė, kad niekada neturės vaikų, labai dažnai pakeičia nuomonę sutikusios TĄ žmogų.