Daumantas Mikučionis. Pasimatymas už pinigus

Daumantas Mikučionis/Manto Gudzinevičiaus nuotr.
Autorius: Daumantas Mikučionis, žurnalui „Laimė“
Publikuota: 2020-01-02 17:17
Aš esu pasimatyme už pinigus. Simpatiška moteris su šalmu (!) ir kuprine sumokėjo mano nurodytą sumą, kad praleisčiau su ja laiką. Ji klausinėja, kaip gyvenu ir kuo tikiu, ką manau apie darbo ir poilsio pusiausvyrą ir kaip susikurti santykius. Pasakoja apie save, ką mėgsta, ko nevalgo, ko nedaro. Dievina harlius ir juos vairuoja. Tai paaiškina šalmą. Užsisakome kavos. Iš esmės viskas taip, kaip būtų ir pirmame pasimatyme. Tik tiek, kad ji man sumokėjo 50 eurų, o aš sutikau su ja pasimatyti. Socialinė prostitucija be šimtmečių gėdos ir – pagaliau! – su eurais sąskaitoje. Kaip mes čia patekom?

Žmonės vienas kitą pirko ir perka nuolat. „Grizzlies“ nusipirko Valančiūną trejiems metams už 45 milijonus. Partijos perka popžvaigždes būti jų veidais ir nariais. Darbe jus nupirko už labai aiškią sumą labai konkretiems dalykams. Jus kabinantis vyras pirko jums kokteilių bare už tylų susitarimą, kad su juo pabendrausite. Jei pirko vakarienę – tai tylus lūkestis, kad bent jau pasibučiuosite atsisveikindami. Arba kitą vakarienę pirksite jūs, nes jūs – draugai. Arba jūs padarėte kokią nors paslaugą, o ši vakarienė – atlygis. O gal iš jūsų paprašys paslaugos. Jūs, aišku, ne kažkokia kekšė už pinigus, bet… sandoriukus vis dėlto vykdot. Dideli ir maži socialiniai sandoriai su nutylėtomis abipusėmis naudomis – jie vyksta per amžius!

Tada atėjo mobiliosios programėlės ir pakėlė viską į kitą lygį. Apps’ai tiesiog nuvalė visą papudruotą bulšitą, kuriuo žmonės apvelia savo elgesį, kad vaizdelis atitiktų mūsų projektuojamą realybės suvokimą. Iš pradžių buvo namai. Jie buvo šventi. Tada atėjo „Airbnb“ – dabar mes asmenines šventoves dalijamės su nepažįstamaisiais už pinigus. Iš pradžių buvo bankai – dideli, konservatyvūs, saugūs. Reikdavo eiti į skyrių algos pasiimti. Tada atėjo „PayPal“, „Revolut“ – dabar siunčiam vieni kitiems babkes pagal internetinius nikus. Iš pradžių buvo pasimatymai – sofistikuoti, išieškoti, ekskliuzyvūs, su rožėmis. Reti. Tada atėjo „Tinder“. „Grinder“. „Hitch“. Dabar renkamės pasimatymų partnerius iš lentynėlių telefone. Seksas arba geras laikas tiesiog ranka pasiekiamas. Ne, jūs ne gatvinė prostitutė, kad išsirikiuotumėte eilute, o vyrai išsirinktų pagal papus. Bet jei jūs išrikiuotos programėlėje – tada viskas OK. Ir mes tikrai kartais pagal papus išsirenkame. Ir, ne, jūs gi ne viena iš daugelio, kad lauktumėte, kol ateis jūsų pasimatymo eilė, kartais net tą pačią dieną su kitomis keliomis moterimis. Bet jeigu tinderiu susitariat, tada viskas gerai, na, ką dabar darysi – toks gyvenimas... 

Ir pagaliau, ponios ir ponai, „HumansApp“! Dabar jūs dar ir galite save įkainoti. 

Ši programėlė nebuvo ir nėra skirta pasimatymams. Bičiulis ją sugalvojo kaip būdą susitikti žmonėms, kurie nėra pažįstami, bet norėtų pakalbėti tam tikra tema, kurioje vienas iš susitinkančių yra ekspertas. Na, pavyzdžiui, mano mylimoji yra vienaragių ganytoja, tai kas nori sužinoti apie vienaragius, gali pasikviesti ją kavos ar pietų ir už jos nurodytą kainą (50 eurų) pakalbėti apie vienaragius. Arba su manim galite pakalbėti apie „Airbnb“, gyvenimą JAV arba „butuką investicijai“. Arba apie bet ką prie kavos. Bet „HumansApp“ turi labai įdomų neplanuotą efektą. Tarkim, jei man patinka Lavija Šurnaitė, aš ją galiu pakviesti į susitikimą už 100 eurų (jos nurodyta kaina) – pasikalbėti prie kavos. Aišku, jei Lavija įtars, kad aš laisvalaikiu myliuosi su ožka ir kolekcionuoju eksių plaukus, tai pasakys „ne“. Bet jei neišgąsdinsiu savo prašymu susitikti, o mano viešos paskyros feisbuke ar instoj jos neatgrasys, tai buum! – už 100 eurų nusipirkau pasimatymą su šiaip gal man neprieinama moterimi. Ir apskritai Lavijos ar bet kurios kitos moters kaina toje programėlėje pašalina ne tik atstūmimo, bet ir iniciatyvos baimę! Jei mane dominantis asmuo yra pažymėjęs, kad galiu pabendrauti su juo už pinigus „prie kavos“, tai iš esmės reiškia pažinties kainą. Besikreipiantis dabar gali pagrįstai tikėtis, kad už nurodytą kainą Lavija ateis kavos. Arba aš ateisiu kavos, ir jūs turėsit naują pažįstamą. „Tinder“ mus įtikino, kad nieko baisaus išsirikiuoti lentynėlėse ir būti lyginamiems kaip soc. prekėms, o „HumansApp“ dar ir uždėjo etiketes su eurais. Atsirado skaidrumas ir suderinti lūkesčiai. Myliu šitą pasaulį su mažiau socialinių gleivių!

O po pirmos kavos tai jau kaip bus lemta. Gal tuo ir baigsis. Gal užmegsite gerą dalykinę pažintį. Gal srovės taip gerai sutaps, kad pažintis virs draugyste. Ir kas žino, gal sutaps ne tik srovės, bet ir žaibai – tada tik blykst ir jūs jau „Tinder“ teritorijoje!

Dama su šalmu klausinėja apie santykius. Turbūt dėl šios skilties ir dėl mano psichologinio išsilavinimo. Flirto užuominos gal ir vyksta, bet ne daugiau negu su bet kuria moterimi, su kuria sėdima dviese prie stalo. Nejaučiu jokio spaudimo – flirtui ar šiaip turiniui. Nesijaučiu privalantis koks nors būti ar ką nors suteikti. Socialinis sandoris be jokių nesąmonių ir užglaistymų. Su kaina. Ir apribotu laiku, kuris kaip tik baigiasi. Atsisveikinam. Susidraugaujam feisbuke. Dabar aš turiu naują pažintį, kurios anksčiau, prieš internetą, app’sus, tinderius ir „HumansApp“, nebūtų buvę.  

Žurnalo „Laimė“ prenumeratą galite rasti paspaudę ČIA.

Šis tekstas publikuotas žurnale „Laimė“. Laimės kelių – daugybė. Žurnalas „Laimė“ kviečia kartu leistis į kelionę jos ieškant. Kiekvieną mėnesį – nauja „Laimė“. O kad ji lydėtų visus metus, pasinaudokite puikiu prenumeratos pasiūlymu. Prenumeruoti visada pigiau nei pirkti! Be to, „Laimė“ pati ateis į jūsų namus.

Naujausi straipsniai