Darbingą vasarą Nataliją Bunkė leidžia su sūnumi: „Jis moka apsukti mamą aplink pirštą, žino mano silpnąsias vietas“

Natalija Bunkė su sūnumi Kristupu
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-07-17 21:32
Begalę darbų turinti žavi moteris sako, kad retai sėdi priešais televizorių sudėjusi koją ant kojos. Viską suspėti padeda gebėjimas planuoti laiką ir meilė tam, ką daro. Su Natalija kalbamės, kokia ji yra, kai užgęsta scenos šviesos, kokia didžiausia dainininkės baimė ir kodėl kartais ji renkasi tylą.

Daugeliui vasara poilsio metas, jums – tikras darbymetis. Ar šįmet rasite laiko bent šiek tiek pailsėti?

Jau spėjau tai padaryti. Savaitę laiko leidau sau pabūti Turkijoje. Gali būti, kad spontaniškai kur nors išvažiuosiu pailsėti vasaros viduryje. Esu spontaniškas žmogus, tad, jei matau, kad turiu kelias laisvas dienas, galiu staigiai išlėkti. Planuoti labai į priekį negaliu, nes mano darbas nenuspėjamas, nežinia, kada manęs gali prireikti, tad stengiuosi išnaudoti ekspromtu pasitaikiusias galimybes.

Atrodo, kad jūs spėjate nuveikti labai daug. Ką pasakytumėte moterims, kurios skundžiasi, kad nieko nespėja, yra nuolat pervargusios?

Labai svarbu mokėti skirstyti savo laiką. Dažnai pamokau ir koleges, kaip tai padaryti. Per tiek metų išmokau susidėlioti prioritetus ir jais vadovautis. Antraeilius dalykus stumiu į šoną ir laiką skiriu tam, kas tuo metu tikrai svarbu. Beje, išmokau ir skirti laiko sau – tai yra būtina. Jei aš savimi nepasirūpinsiu, niekas to nepadarys. Pavyzdžiui, rytas man yra labai svarbus dienos metas. Nuvežu vaiką į darželį, grįžtu namo ir porą valandų leidžiu sau lėtu žingsneliu įsivažiuoti į dienos ritmą, o tada kimbu į darbus. Kita vertus, mano pomėgiai tapo mano darbais, tad nelabai ir reikia dirbti. Gyvenime labai svarbu daryti tai, kas patinka. To, kas nepatinka, aš net nesiimu, nors yra daug įvairių pasiūlymų. Jei veikla man nemiela širdžiai, aš negalėsiu ja tikėti, o jei netikėsiu, nemokėsiu jos pateikti.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Kokia yra Natalija, kai nulipa nuo scenos, užgęsta šviesos, kai ji yra namuose?

Mano namai yra mano tvirtovė ir joje darau tai, ką noriu. Labai svarbu jaustis patogiai, todėl būnu visiškai be makiažo, rengiuosi paprastais rūbais. Gyvenimas išmokė paleisti tuos žmones, kurie stipriai reguliavo mano gyvenimą. Niekas man neaiškins, kaip reikia atrodyti, pavyzdžiui, kad reikia pasidažyti, gražiau apsirengti ar pan. Labai dažnai būnu gausiai prisidažiusi, gražiai apsirengusi, todėl nuo to pavargstu. Namuose noriu atsipalaiduoti ir neskirti jokio dėmesio išvaizdai. Be to, aš esu sau graži ir myliu save tokią, kokia esu. Jei savęs nemylėsi, niekas tavęs nemylės.

Auginate sūnų, kuriam šiemet sueis septyneri. Su kokiais iššūkiais susiduriate jį auklėdama?

Su tais pačiais kaip ir kiekviena mama. Nesu robotas, tikrai visko neišmanau, todėl kyla daug klausimų, kaip auklėti, kalbėtis. Kristupas labai guvus vaikas, tad tenka susidurti su įvairiais auklėjimo sunkumais. Kuo toliau – tuo gražiau (juokiasi). O šį rudenį jis pradės lankyti mokyklą ir aš turiu daug baimių. Kai pagalvoju, kiek klausimų reikės išspręsti. Žinoma, problemos iš to nedarau, bet teks su viskuo susidurti. Kristupas – tikras velniukas, tad tikiuosi, kad mokykla išmokys disciplinos (juokiasi).

Esate griežta mama? Kokias vertybes stengiatės įskiepyti sūnui?

Ir griežta, ir atlaidi. Mano vaikas labai protingas ir apsukrus, toks mažas velniūkštis. Jis moka apsukti mamą aplink pirštą, žino mano silpnąsias vietas. Kai ką nors iškrečia, supranta, kaip palenkti mano širdį į savo pusę: pribėga, atsiprašo, pažada daugiau taip nesielgti.

Svarbiausios vertybės – pagarba suaugusiajam. Stengiuosi su vaiku daug kalbėtis. Ne paslaptis, kad dažnai keliaujame, tad kelionių metu ilgai šnekamės, kaip reikia elgtis tam tikrais atvejais, kokie galėtų būti sprendimo būdai ir pan.

Ar save prisimenate mažą? Kokia buvote?

Buvau tokia pati, kaip ir Kristupas! Tik aš elgiausi šiek tiek drausmingiau. Mano sūnus ne toks drausmingas, jis daro, ką nori. Aš klausydavau tėvų, o jis maištauja. Be to, nuo mažens žinojau, kuo būsiu. Kai darželyje rašėme norus baigiamosios šventės metu, mano svajonė, kurią užrašiau, buvo tapti garsia dainininke, ir ne kitaip (juokiasi).

Esate ne kartą minėjusi, kad buityje galite pasidaryti viską pati. Iš kur toks noras?

Jausmas, kai ką nors pasidarai pati, yra labai geras. Pavyzdžiui, prieš mano lovą kabo veidrodis, sudėliotas iš rombų ir įrėmintas. Jį pasidariau savo rankomis: pjausčiau, klijavau, dažiau. Žinoma, matau minusų: tai klijai kai kur išlindę, tai padažyta ant veidrodžio. Tačiau kai pati pasidarai, jausmas geras, todėl ir minusus lengviau sau atleisti. Neseniai sugalvojau, kad reikia namuose perdažyti laiptus. Internete susiradau pavyzdžių, kaip tai atlikti, ir per vieną savaitgalį su draugu viską padarėme. Esu studijavusi statybą, tad tokie dalykai man nesvetimi.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Kas jums yra moteriška stiprybė? Ar pati jaučiatės stipri?

Esu stipri, tik gal nesu tokia jau moteriška. Moterys dažnai būna gležnos, silpnos. Moteriška moteris yra nuolaidi, nuolanki, kartais patylinti, o aš tokia toli gražu nesu. Aš esu labiau vyras moters kailyje, ir tai dažniau sukuria trikdančių situacijų, nei padeda – vyrams nepatinka tokios moterys. Tačiau mane gyvenimas tokią išugdė.

Ar turite baimių?

Labai bijau gyvačių, nors man jos yra be galo gražios. Pamenu, viename šokių projekte teko su šia baime susidurti akis į akį. Pasirodymo gale turėjau išimti iš krepšio smauglį: jis man neva įkanda, o aš mirštu. Buvo suplanuota, kad pabaigoje tas smauglys ant manęs raitysis. Tai buvo tikras iššūkis. Tuo metu, kai reikėjo įkišti ranką į krepšį ir išsiimti smauglį, aš tiesiog drebėjau. Planas pavyko, bet tikrai to nekartočiau (juokiasi).

Pramogų versle sukatės kone nuo paauglystės. Kaip tada į jį žvelgėte ir kaip dabar?

Kai tik atsiradau pramogų pasaulyje, jis man atrodė kažkoks nepasiekiamas, ypač žinomi žmonės. O dabar ir į juos, ir į visa kita žiūriu labai natūraliai. Jie – tokie patys žmonės, kaip ir visi, tik jiems gal labiau norisi privatumo.

Ne paslaptis, kad būna sunkių momentų. Kur tada semiatės ramybės, stiprybės?

Namuose. Jei iškyla koks nors skandalas, jau išmokau strategiškai susiplanuoti, kaip elgsiuosi, apgalvoti kelis žingsnius į priekį. Dažniausiai, kai vyksta kas nors man nepriimtino, nemalonaus, aš tyliu. Tai yra geriausias būdas užčiaupti visą aplinką. Na, kurį laiką pašnekės, parašys, bet, jei aš tylėsiu, nutils ir jie, o jei kalbėsiu, tai burbulas tik pūsis. Manau, kad ši formulė yra gana aiški, tačiau kartais atrodo, kad mūsų šou verslo moterys ir vyrai ne visada tai supranta. Galbūt smegenis užvaldo impulsyvumas, karštakošiškumas, todėl pradedama taškytis purvais. Vis dėlto, jei nori, kad viskas nurimtų, reikia mažiau kalbėti, nors kartais labai norisi pasakyti, kad tai, ką šneka, yra netiesa.

Kas jus daro laimingą? Ar esate dabar laiminga?

Tikrai dabar esu laiminga. Apskritai gyvenu gana laimingą gyvenimą. Žinoma, yra įvairiausių niuansų, bet visa tai išsprendžiama. Laimingą mane daro meilė viskam: sūnui, žmonėms, darbui.

Trumpa dosjė

Gimimo data. 1983 02 05.

Zodiako ženklas. Vandenis.

Atžalos. Sūnus Kristupas.

Svajonių šalis. Ten, kur šilta, tad gal Ispanija.

Dabar skaitoma knyga. R. W. Greene’o „Nevaldomų vaikų nebūna“.

Geriausias serialas. „Pasmerkti“.

Gražiausios gėlės. Lelijos ir magnolijos.

Didžiausia gyvenimo avantiūra. Gyvenime esu turėjusi daug avantiūrų, tad sunku išskirti vieną.

Erzinanti žmogaus savybė. Melavimas.

Drabužis. Suknelė.

Posakis. „Gyvenimas neduoda išbandymų, kurių negalėtum atlaikyti“.

Gyvūnas. Katinas.

Skaniausias patiekalas. Esu visiška mėsėdė, tad mėgstamiausias patiekalas – šašlykai.

Ryto ritualas. Kava su sumuštiniu.

Didžiausia svajonė. Viena didelė – tiesiog būti laiminga.

Mėgstamiausias metų laikas. Vasara.

Makiažo priemonė. Blakstienų tušas.

Vieta, kurioje geriausiai atsipalaiduojate. Namai.

Autoritetas. Esu pati sau autoritetas.

Naujausi straipsniai