Sekmadienio vakarą atlikėjas Vaidas Baumila pasidalijo liūdna žinia – neišgyveno Naujamiestyje apsinuodijęs jo draugų keturkojis. Atlikėjas mano, kad kokerspanielis Dribsnis ne paskutinė auka, tad ragina šunų augintojus būti atidiems.
Vaidas Baumila apie savo draugų šuns nelaimę papasakojo feisbuke.
„Vakar praradome draugą kokerspanielį Dribsnj. Naujamiestyje kažkoks psichinis ligonis palieka „skanėstų“ su nuodais. Visą dieną žaidėme, o vakare draugo jau nebėra. Labai prašau kaimynų iš Aguonų, Šaltinių, Mindaugo, Naugarduko gatvių buti atidiems ir stebėti įtartinai besielgiančius praeivius, o šunų augintojams – nepaleiskite savo šeimos nario nuo pavadžio“, – rašė jis.
Vaido įrašas feisbuke:
15min jis pasakojo, kad, nors šuniukas ir ne jo, bet Dribsnis buvo kaip savas, augintas ir prižiūrėtas. Paklausus, ar draugai pastebėjo, kad jų augintinis neįprastai elgiasi, Vaidas atsakė, kad ne: „Visą dieną jam viskas buvo gerai, kartu žaidėme. Kai išvažiavome trumpam iš namų ir grįžome, Dribsnį radome suakmenėjusį, o namus – pilnus vėmalų ir išmatų. Atėjau, suvyniojau jį į antklodę ir išvežėme utilizuoti“, – 15min sakė atlikėjas.
Šią istoriją papasakojo ir veterinarei. Jos teorija – šuniukas prisivalgė nuodų. Vaidas tikina, kad dėl girdimų istorijų, kad jų kieme jau keli šunys patyrė tuos pačius negalavimus, abejonių dėl veterinarės žodžių jam nekyla, tačiau įrodymų jis neturi, o pagautų už rankos – irgi ne.
Neseniai apie savo augintinio negavalimą pasidalijo ir fotografė Neringa Rekašiūtė. Ji taip pat gyvena Naujamiesčio rajone. Pastebėjusi keistą augintinio elgesį, moteris nieko nelaukusi nuvežė jį į veterinarijos kliniką. Netrukus pasidalijusi jos šuniui nutikusia istorija, moteris sulaukė žinučių – sekėjai papasakojo apie jų augintinių jaučiamus tokius pačius simptomus. Tai, anot Neringos, leidžia manyti, kad gyvūnai apsinuodija žmonių paliktais nuodais.
O pirmadienį Neringa feisbuke pasidalijo dar vienu įrašu.
„Man labai baisu. Dar vienas šuniukas (ne Vaidoto paviešintas) nunuodytas mūsų rajone. Mes jungiamės su apnuodytų augintinių šeimininkais ir šiandien atspausdinsim plakatus, kuriuos kabinsim rajone. Ten parašysime, kad nuodijami šunys ir kad bet kas, turintis informacijos ar įtarimų, kreiptųsi į mus.
Apsinuodijusio augintinio simptomai
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ internetiniame puslapyje rašoma, kad dėl įvairių apsinuodijimų gyvūnai į kliniką atvežami nuolat. Pastaruoju metu yra daugiau atvejų dėl apsinuodijimo žiurknuodžiais. Tokių apsinuodijimų paprastai daugiau būna rudenį, kai žmonės nuodija iš laukų į namus lendančius miegoti graužikus, o šunys ar katės atsitiktinai suėda nuodus.
Šeimininkas, pastebėjęs, kad augintinis gali būti apnuodytas, turi kuo skubiau kreiptis į veterinarijos kliniką.
„Pasitaiko ir kai gyvūnai nuodijami specialiai. Apsinuodyti gyvūnas gali daug kuo: katės dažnai apsinuodija kambariniais augalais ar paragavusios pamerktų puokščių su joms toksiškais augalais, šunys dažniau apsinuodija paragavę automobilių aušinimo skysčio, alkoholio, prisiėdę šokolado, sugraužę buitinės chemijos pakuotes ar „įsisukę“ į šeimininko vaistinėlę. Kartais augintinius apnuodija ir patys šeimininkai, bandydami savarankiškai gydyti gyvūną žmonėms skirtais vaistais“, – teigia „Vaidos klinikos“ savininkė, vet. gydytoja Vaida Misiūnienė.
Pirmieji simptomai, rodantys, kad gyvūnas apsinuodijo, priklauso nuo to, kuo augintinis apsinuodijo, tačiau dažniausi požymiai yra: apatija, vėmimas, viduriavimas, nenoras ėsti, koordinacijos praradimas, kartais ūmus paralyžius, kraujo krešėjimo sutrikimai.
„Šeimininkas, pastebėjęs, kad augintinis gali būti apnuodytas, turi kuo skubiau kreiptis į veterinarijos kliniką, nebandyti gydyti gyvūno pačiam, nes labai svarbus laiko tarpas nuo toksinių medžiagų patekimo į organizmą iki pirmos profesionalios pagalbos suteikimo. Šeimininkas gali tiesiog atimti, neleisti baigti ėsti įtariamai toksiško maisto ar preparatų, išvalyti ir išplauti gyvūno burną nuo jo likučių“, – sako V.Misiūnienė.
Veterinarijos klinikoje pagalba bus suteikta pagal toksinio preparato rūšį. Dažnai yra plaunamas skrandis, jei gyvūnas atvežamas tuoj po suėdimo, jei vėliau gali tekti sukelti viduriavimą ar klizmuoti, kad medžiaga kuo greičiau būtų pašalinta iš organizmo. Gyvūnui gali būti statomos lašelinės infuzijos ar perpilamas kraujas. Jei yra, visada naudojami priešnuodžiai.
Žinant, kuo tiksliai apnuodytas gyvūnas, pagalbą galima suteikti tikslingesnę ir greičiau. Jei yra įtarimas, kad apsinuodijo, visada geriau paimti pašaro, medžiagos ar suėstų tablečių pavyzdį, tai gydytojui duos svarbios informacijos ir galima bus numatyti apsinuodijimo požymius bei pasekmes. Jei nėra galimybės gauti pavyzdį – nieko tokio, svarbu kuo greičiau kreiptis į kliniką, kad kaip įmanoma greičiau būtų pašalintas suėstas ar išgertas preparatas, suteikta bendra detoksikuojanti pagalba.
„Augintinių šeimininkams patariama imtis prevencinių priemonių. Šunis būtina nuo mažens pratinti nerinkti lauke nuo žemės rastų ėdamų ar neėdamų daiktų. Jei to išmokyti šunį nepavyksta, reiktų dėti antsnukį su uždara priekine dalimi. Labai svarbu stebėti šunį vedžiojant – ką jis uosto, laižo, ar ima kažką nuo žemės“, – komentuoja vet. gydytoja V.Misiūnienė.
Šiais laikais žmonės daug laiko praleidžia žiūrėdami į mobilųjį telefoną ir nemato, ką tuo metu daro jų augintinis. Atvykus į nepažįstamą kaimą, sodą ar sodybą, reikia pasiteirauti šeimininkų dėl galimai padėtų žiurknuodžių, apeiti ir apžiūrėti ar jų nėra, ar nėra lengvai prieinamų gyvūnams toksiškų augalų, buitinės chemijos, vaistų. Svarbiausia, kad žmonės į veterinarus kreiptųsi kuo greičiau ir nebandytų gydyti patys.
Jei pastebėjote primėtyto neaiškios kilmės maisto ar pašaro bei įtariate, kad jis gali būti apnuodytas, apie tai praneškite https://ggi.lt/pranesk/ arba bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.