Nudilę, neestetiškai atrodantys dantys nebūtinai liudija apie netinkamą dantų priežiūrą. Bruksizmo – dantų griežimo, pasekmės gali būti labai liūdnos. „Labai dažnai ši problema pastebima ir gydoma pavėluotai, kai jau būtina atlikti protezavimą ar net išrauti dantis. Svarbu kuo ankščiau imtis priemonių ir taip išsaugoti dantis sveikus“, – sako odontologas Robertas Kirlys.
Pasekmės – negrįžtamos
Pastebėjus dantų griežimą ar nuolatinį stiprų jų sukandimą, dantų nudilimus, pajutus žandikaulio kramtomųjų, veido, kaklo raumenų įtempimą ir skausmą, esant skausmingam burnos pravėrimui, patartina nedelsiant kreiptis į gydytoją odontologą.
„Pacientai šia problema skundžiasi retai, tačiau dantimis griežiančių yra labai daug – panašu, kad patys žmonės to neužfiksuoja, nežino“, – pastebi klinikos „Grožio chirurgija“ gydytojas ortodontas, odontologas ortopedas R. Kirlys. Specialisto teigimu, nepastebėti dantų griežimo arba itin stipraus dantų sukandimo galima dėl to, kad dažnai tai pasireiškia nakties arba stresinių situacijų metu. Abiem atvejais dantims daroma didelė žala – jie dyla arba yra judinami labai didele jėga. Visgi, sąmoningas žmogus bruksizmą pastebėti gali. „Labai dažnai, kai dėl nudilusių dantų atkreipiame pacientų dėmesį į dantų griežimą, jie ima save stebėti ir pagauna save dienos metu stipriai sukandant dantis arba, tai pajutę, pabunda naktį.“
Didžiausia klaida, pastebėjus dantų griežimo požymius ar pasekmes, yra šios problemos ignoravimas. „Kai jau specialistas pasako, kad problema yra ir dėl to pasireiškia dantų jautrumas šalčiui ir karščiui, pastebimas dantų nudilimas, restauracijų įtrūkimai, nuskilimai, o pacientas vis vien ignoruoja problemą, jis daro labai didelę klaidą, nes tai gresia negrįžtamomis pasekmėmis – danties audinių praradimu, kaklelio defektais, kaulo tirpimu, dantenų recesija“, – perspėja medikas.
Tiesa, visos šios pasekmės gali būti rekonstruotos techniniu būdu – protezuojant dantis, tačiau atstatyti į pradinę padėtį sveikų danties audinių, sveikų dantenų, natūralios dantų anatomijos neįmanoma.
Nekokybiškos kapos gali pakenkti
Būdų apsaugoti dantis nuo bruksizmo nėra daug: tai gali būti įvairūs atsipalaidavimo būdai, savistaba arba užtikrintos priemonės, siūlomos šiuolaikinės odontologijos. Kokybiškiausios šiandien siūlomos – skaitmeninių technologijų pagalba gaminamos kapos iš stabilios, kvapams atsparios ir ilgai tarnaujančios medžiagos poli-karbonato. Šios kapos, kitaip nei akrilinės, nėra lengvai pažeidžiamos.
„Vienintelis užtikrintas būdas apsaugoti dantis nuo griežimo yra kapa – kol kas niekas nieko geriau nesugalvojo. Svarbiausia, kad ji būtų kieta. Dažna klaida yra pigesnių, silikoninių kapų naudojimas, kurios ne tik neatlieka apsauginės funkcijos, bet ir atvirkščiai, skatina žandikaulio raumenų įsitempimą ir gali nulemti dantų paslankumo atsiradimą“, – sako gydytojas R. Kirlys.
Kapa dedama ant dantų, kad jie tiesiogiai vieni su kitais nesiliestų. Tai leidžia žandikaulio sąnariams ir raumenims atsipalaiduoti, o dantys ir sąnarių paviršiai apsaugomi nuo trynimosi, išvengiama raumenų, galvos, ausų skausmo. Kapa dedama į burną einant miegoti arba nešiojama dienos metu, esant stresinėms situacijoms, nervinei įtampai, sportuojant.
Žalingas, bet būtinas?
Stresas kasdien lydi daugelį šiuolaikinių žmonių. Bruksizmas, kad ir koks būtų pavojingas dantims, yra būtinas mūsų organizmui.
Dantų griežimas organizmui yra labai sveikas dalykas, apsaugantis vidaus organus nuo bereikalingo streso.
R. Kirlys teigia, kad kapos dantų griežimo nesustabdo: griežimas ir toliau vyksta, tačiau dantys yra apsaugoti nuo galimos žalos. „Svarbu suprasti, kad dantų griežimas žmogaus organizmui yra labai sveikas dalykas, apsaugantis vidaus organus nuo bereikalingo streso. Kitaip tariant, per dantų griežimą organizmas atsikrato įtampos“, – pabrėžia medikas. Anot jo, bruksizmo reikalingumas yra įrodytas bandymais su pelėmis – nesant galimybės griežti dantimis, įtampa persiduoda į skrandį, stemplę, kraujagysles, širdį, todėl pasekmės gali būti dar liūdnesnės.
Bruksizmą gali paskatinti psichologiniai faktoriai:
- užslopintas pyktis, nuolatinis savęs kontroliavimas;
- miego sutrikimai;
- asmeninės savybės (hiperaktyvumas, agresija, didelis jautrumas);
- netaisyklingas sąkandis;
- nevisavertė mityba (vitaminų bei mineralų trūkumas);
- kitos ligos;
- antidepresantai, alkoholis, tabakas, narkotinės medžiagos;
- skausmas traumų metu ar sunkiai sergant.