Dangoraižių bei žalumos sintezė – Singapūras ir Balis

Balis / Shutterstock.com
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2016-10-02 09:00
Singapūras ir Balis – įspūdingų dangoraižių ir žaliuojančios gamtos mišinys, įgyvendinta svajonė ir rojus Žemėje. Futuristinis miestas-valstybė Malajų salyne ir žavingiausia Indonezijos sala, nusagstyta šventyklomis ir apgaubta vandenyno, nepalieka abejingų.

Civilizacijos pasiekimai ir išlikusios magiškos Pietryčių Azijos tradicijos, tarp dangoraižių žmogaus išpuoselėti parkai ir laukinės gamtos žavesys, žvilgsnis į ateitį ir noras gyventi džiunglėse, išsaugoti gražiausius Žemės kampelius vertė nuolat aikčioti.

Shutterstock.com
Shutterstock.com

Nuskridę tūkstančius kilometrų, atsidūrėme kitokiame, mums neįprastame pasaulyje – žadą atėmė nematyti vaizdai, įvairiausi garsai, ryškios spalvos, keistas gyvenimo būdas, atogrąžų gamta, senosios tradicijos ir tikėjimas.

Tai vieta Žemėje, kur mėnulis kabo tiesiai virš galvos, nes Singapūras ir Balis prie pat pusiaujo. Čia para padalinta į lygias dalis – dvylika valandų šviesos ir dvylika valandų tamsos.

Šis magiškas skaičius lydi nuo pat pradžių: dvylikos dienų kelionė, skrydis iš Helsinkio į Singapūrą truko taip pat apie dvylika valandų.

Balis – kerinti sala

Pakilę iš Singapūro, skrendame virš mėlyno vandenyno ir išsibarsčiusių Indonezijos salų į Balį – rojų Žemėje. Denpasaro oro uoste pasitinka ne tik vietinis gidas, bet ir tropinis karštis, gausybė spalvų, garsų ir kvapų.

Balį išgarsino E.Gilbert knyga „Valgyk, melskis ir mylėk“ (pagal ją sukurtas filmas), kitų autorių knygos ir kanalo „National Geographic“ laidos bei straipsniai, kuriuose ji vadinama atogrąžų, pasakų, šokių, menų, žynių, dievų sala. Balio gyventojams šis rojus yra kasdienė aplinka. Jų nuoširdumas ir šypsenos – išminties bei kultūros ženklas. Legendos ir menas byloja, kad vietiniai yra labai dvasingi.

Shutterstock.com
Shutterstock.com

Tai žaliuojančių džiunglių, ryžių laukų ir šventyklų sala, kurią dievai, anot baliečių, pasirinko hinduizmo tikėjimui ir kultūrai išsaugoti.

Šventasis Agungo ugnikalnis ir šventyklos

Shutterstock.com
Shutterstock.com

Svarbiausia vulkaninės kilmės salos šventykla Besakih yra greta šventu laikomo ugnikalnio Agungo. Įspūdingą kompleksą sudaro net 22 šventyklos. 1963 m. lava naikino ryžių laukus ir kaimelius, bet sustojo prie šventyklos vartų ir tie, kurie spėjo pasislėpti viduje, liko gyvi. Besakih – dievų buveinė, baliečiams taip pat svarbi kaip graikų dievams Olimpas.

Kita išskirtinė šventykla, pastatyta ant uolos, skalaujamos Indijos vandenyno bangų, – žymioji Tanah Lot. Jos pavadinimas reiškia žemę jūroje. Ir tai tikra tiesa, nes pasiekti ją galima tik nuslūgus vandenynui. Jam atsitraukus, galima nusileisti į gyvatės urvą, paglostyti ją ir paprašyti pagalbos...

Shutterstock.com
Shutterstock.com

Visos salos šventovės: nuo pačių didžiausių iki mažučių, stovinčių kiekviename kaime, kieme ar ryžių laukuose, atsuktos į šventąjį Agungo ugnikalnį. 95 proc. Balio gyventojų išpažįsta hinduizmą. Nors garbinami trys pagrindiniai dievai: Brahma, Višna ir Šiva, religija skiriasi nuo propaguojamos Indijos. Aukščiausias baliečių dievas yra Sanghyang Vidi. Dar tikima daugybe gamtos dvasių ir demonų. Kelis kartus per dieną visur atnašaujamos aukos, siekiama įsiteikti gerosioms dvasioms ir nuraminti piktąsias...

Daugiau kelionės įspūdžių iš Singapūro ir Balio rasite 39-ajame „Ji“ numeryje!

Shutterstock.com
Shutterstock.com

Naujausi straipsniai