Kartu su jaunuoju atlikėju Beissoul nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos virtuvėje apsilankęs pasaulio hiphopo šokio čempionas Dainius Žebrauskas įsitikinęs – šių metų konkurse vieni dalyviai buvo svarbesni už kitus, palankumas jiems buvo jaučiamas ir konkurso užkulisiuose. Šokėjas neslepia – nors Lietuva ir išsirinko savo atstovą konkurse, jo galvoje liko gausybė neatsakytų klausimų, verčiančių abejoti konkurso skaidrumu.
„Žmogui, kuris nieko nesupranta, viskas atrodo labai gražu. Dėl to galima vesti įvairias teorijas – kodėl vienaip yra išorėje, o kitaip yra viduje. Juk viduje nuo pat pradžių matėsi tam tikrų asmenų protegavimas, aiškus žaidimas“, – pokalbį pradeda D.Žebrauskas.
Anot pašnekovo, į atranką dalyviai ateina siekdami skirtingų tikslų – vieni nori nugalėti, kiti – būti pastebėti. Vyras pripažįsta – eurovizinių skandalų neišvengta ir šįmet, tačiau jų kaltininkų toli ieškoti nereikia. „Ne paslaptis, kad į atrankos sceną lipa daug atlikėjų, kurie viso labo siekia būti pamatyti ir išgirsti – nori pasirodyti. Gaila, kad tai yra vienintelis konkursas, kuriame galima pamatyti naujus dainininkus. Visgi šių metų nacionalinėje atrankoje kilo begalės skandalų ir intrigų, o visas jas kūrė patys dainininkai – tie, kurie turėjo daugiau įtakos“, – svarsto D.Žebrauskas.
D.Žebrausko kritikos neišvengia ir atrankos organizatoriai. „Specialiai jie niekam pagalių nekaišo – juk daug metų dirba šitą darbą. Tačiau jaučiamos vieno asmens protekcijos išvengti nepavyko“, – savo nuomonę pateikia jis.
Plagiato skandalas paliko klausimų
Kalbėdamas apie šių metų „Eurovizijos“ atrankos nugalėtoją Donatą Montvydą D.Žebrauskas jam negaili pagyrų – šokėjas neabejoja atlikėjo talentu ir gebėjimais. Vis dėlto besirenkant Lietuvos atstovą „Eurovizijoje“ vykę skandalai jam neduoda ramybės ir palieka daugybę klausimų.
„Nieko neturiu prieš Donatą Montvydą – jis labai geras dainininkas, nuostabiai atrodo, labai stengiasi ir itin daug dirba. Tačiau problema yra žmonės, kurie buvo šalia jo – tie, kurie sukūrė intrigas, – įsitikinęs D.Žebrauskas. – Žmonės labai nori garbės. Mažai šaliai „Eurovizijos“ scena yra bene didžiausia, kurią galima pasiekti. Gaila, kad siekiant garbės prarandama savigarba.“
Prisiminęs dėl D.Montvydo atliekamo kūrinio kilusį skandalą, neva šis esąs plagiatas, D.Žebrauskas tikina, jog net ir išaiškinus, jog kūrinys „Love Is Blind“ gali skambėti „Eurovizijoje“, etikos sumetimais jį galima buvo pakeisti. „Donatas yra toks stiprus dainininkas, kad gali sudainuoti bet kokią dainą. Jis galėjo išvengti apkalbų ir skandalų pasirinkęs kitą kūrinį, o pasirodymas nebūtų prastesnis. Kodėl buvo einama šiuo keliu, nežinau“, – paaiškinimų ieško jis.
Vyras taip pat atkreipia dėmesį į netikslią informaciją žiniasklaidoje bei netikslius D.Montvydo atstovų
pasisakymus, duodančius peno apkalboms. „Ramybės neduoda dar vienas faktas – jie paskelbė, kad dingo Donato kietasis diskas su Amerikoje įrašytu kūriniu. Keista, kad toks profesionalas palieka savo kietąjį diską automobilyje ir iš viso, kad tai tėra vienintelė laikmena, kurioje buvo išsaugota eurovizinė daina. Vėliau prašnekta, kad dainą rašė jau kažkoks vokietis, dar vėliau, kad ta daina išvis pradžioje buvo skirta Monikai Linkytei, o tik vėliau kūrėjas nusprendė ją perleisti Donatui. Sudėjus visas keistenybes į vieną ir kyla abejonių dėl reikalo skaidrumo“, – svarstymais dalijasi D.Žebrauskas.
Šokėjas pripažįsta – D.Montvydo prodiuserio sprendimas kilus įtarimams tučtuojau kreiptis į panašaus kūrinio autorių yra sveikintinas. Tiesa, tai, kad autorius nepareiškė jokių pretenzijų, nėra įrodymas, kad daina nėra kopija. „Žinoma, labai smagu, kad Martynas Tyla laiku sureagavo į kilusį plagiato skandalą – susisiekė su autoriumi, atsiklausė. Tačiau svarbu suvokti, kad tai, jog autorius neturi pretenzijų ir leidžia atlikti kūrinį konkurse dar nereiškia, kad jis nėra kopija. Kodėl niekas apie tai nešneka? Juk aš irgi galiu „pasiskolinti“ kieno nors dainą, gauti sutikimą ją padainuoti ir dainuoti“, - svarsto D.Žebrauskas. Vyras atkreipia dėmesį, kad tokie skandalai gali apskritai suprimytyvinti visą konkursą. „Vieną dieną gali nutikti taip, kad „Eurovizija“ ilgainiui taps beždžioniukų diskoteka, kai vieni iš kitų ima ir niekas niekam jokių pretenzijų neturi. O tai kaip tada su ta idėja, kad daina turi būti sukurta specialiai „Eurovizijai“?“ – klausimą kelia jis.
Vis dėlto, anot pašnekovo, nei D.Montvydas, nei M.Tyla nėra kalti dėl kilusio nesusipratimo. „Tai, kad Donatas buvo apkaltintas plagiatu, yra ne jo ir ne Martyno Tylos problema, o kūrėjo. Chebra paėmė labai gerą muzikinį gabalą, apdirbo jį ir parodė publikai. Ne paslaptis, kad dauguma lietuvių muzikine prasme yra visai neapsiskaitę – dėl to įvairius konkursus laimi rimiškiai, kurie neturi talento. Šiuolaikiniam žmogui reikia tik saldainio, kurį galima suvalgyti ir pasidžiaugti. „Kelias į žvaigždes“ ir panašūs konkursai užaugino auditoriją, kuri išmoko balsuoti. Mūsų žmonės nėra bukapročiai, tačiau tie, kurie protingesni, nelinkę imti ir balsuoti, nes per daugelį metų susivokė, kad viskas tėra žaidimas ir iš tiesų jų balsai nieko nereiškia, nes vis vien bus padaryta taip, kaip „turi būti“, – svarsto D.Žebrauskas.
Kalbėdamas apie šių metų Lietuvos atstovą konkurse D.Žebrauskas pripažįsta: D.Montvydas turi itin stiprią komandą, kuri išmano savo darbą, tačiau jį suvokia kitoniškai. „Bet kuris žmogus, esantis už Martyno Tylos nugaros, gali jaustis kaip už sienos. Jis yra nuostabus prodiuseris ir vadybininkas, kuris puikiai dirba savo darbą ir jį išmano. Labai gaila, kad visas menas tapo verslu“, – apgailestavo pašnekovas.
Abejonių sukėlė komisija
Bene daugiausia kritikos iš D.Žebrausko lūpų teko nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos komisijai, kuri šįmet turėjo didelę įtaką priimant sprendimus. „Jeigu tavęs neįvertina, vadinasi, kažką padarei ne taip. Padaryk taip, kad įvertintų. Dėl Donato Montvydo pasirodymo abejonių nėra. Jas kėlė komisijos narių pasisakymai“, – sako D.Žebrauskas.
Visų pirma abejonių konkursantų vertinimais D.Žebrauskui sukėlė pats vertinimo principas – į antrąjį finalo etapą patekus trims atlikėjams – Monikai Linkytei, Donatui Montvydui ir grupei „Dar“ – būtent ji tarė paskutinį žodį. „Suprantu, kad yra du keliai – jei žmonės nubalsuos už kažkokį lopą, kas yra tikėtina, komisija gali situaciją pakoreguoti. Tačiau kita vertus, juk sprendžiant komisijai žiūrovų balsai nieko nebereiškia. Kam jų išvis tada reikia? Juolab kad šių metų atrankoje komisija jau iš anksto išsakė savo nuomonę pakeldama balus. Kam reikėjo vaidybos renkant, kas laimės? Išvis kodėl jie kažką kalba apie sceninį įvaizdį, judesį scenoje ir panašiai? Juk tai turėtų daryti profesionalai. Komisijoje galėtų patariamuosius žodžius tarti dizaineriai, choreografai“, – klausimus kelia jis.
Išgirdęs apie svarstymus suteikti teisę rinkti Lietuvos atstovą konkurse tik komisijai, D.Žebrauskas tučtuojau ima ginti senąją tvarką, kai įtakos konkurso eigai turi ir žiūrovų balsai. „O kam tada dalyvauti? Juk tada komisija iškart žinos, ką nori palaikyti. O ir susirinkti ją sau palankią galima lengvai“, – įsitikinęs pašnekovas.
Didelį klaustuką jam paliko ir nacionalinės atrankos komisijos sudėtis. „Sėdi ten du kažkokie senbezdos, neturintys nieko bendra nei su šiuolaikine muzika, nei su mada, ir peza nesąmones. Taip pat sėdi laimėtojo mokytojai, kuriuos, siekiant išvengti apkalbų, reikėjo pašalinti bent finale… Apskritai, norint objektyvumo juk galima pasikviesti vertintojų iš užsienio – jie būtų nepriklausomi“, – siūlo D.Žebrauskas.
Prakalbęs apie komisijos gretose sėdėjusius D.Montvydo mokytojus – Rositą Čivilytę ir Vytautą Miškinį – D.Žebrauskas tikina, jog kad ir kaip smarkiai būtų eskaluojamas objektyvumas, šiuo atveju jis tebuvo fiktyvus. „Daugybę metų teisėjauju varžybose. Sakykite, ką norite – subjektyvumas yra ir bus. Kai šoka ar dainuoja tavo mokinys, į jį žvelgi kitaip. Net vienas balas gali daug ką nulemti ir jei to balo trūks, tu jį pakelsi“, – tikina D.Žebrauskas.
Anot jo, pokyčiai komisijos narių gretose, kuomet buvo keičiami vertintojai, visuomenę privertė įtarinėti galimą konkurso neskaidrumą. „Ką išrinkome, tą turime ir palaikyti. Net nesvarbu, kaip jam konkurse pasiseks. Žinoma, labai smagu, kad sutapo žmonių ir komisijos balsai. Galbūt su kita komisija rezultatas būtų kitoks. Visgi mįslė, kodėl komisijos narys, dalyvavęs visose atrankose ir išsakęs kritiką atlikėjui kilus skandalui dėl plagijavimo, pašalinamas iš vertintojų vietos finale, nėra išspręsta. Tai ir yra tie prieskoniai, kurie šį konkursą padarė neskanų“, – sako D.Žebrauskas.
Vis dėlto išgirdęs daugelio interneto komentatorių nuomonę, jog lietuviai „Eurovizijoje“ neturės perspektyvų, kol nebus pakeista nacionalinės atrankos organizatorių komanda, D.Žebrauskas prisipažino dvejojantis, ar tokie pokyčiai ką nors pakeistų. „Nei prieš Audrių Giržadą, nei prieš Darių Užkuraitį nieko bloga neturiu – jie yra savo srities profesionalai ir puikiai išmano tai, ką daro, o dėl skonio nesiginčijama. Tačiau sakoma, kad jeigu nori atnaujinti seną namą, daug protingiau žvelgiant į perspektyvą yra jį nugriauti ir pastatyti naują, nei renovuoti. Vargu ar ką nors pakeistų nauji žmonės, nes visame pasaulyje seni vilkai yra nelinkę užleisti vietų, tuo labiau kai jos šiltos ir jaukios. Kita vertus, šie žmonės su „Eurovizija“ dirba ilgus metus – šį darbą išmano ir turi ryšių bei patirties. Ar verta ryžtis kirsti šį medį, aš nežinau“, – kalbėjo jis.
Savo tikslus pasiekė
Savo kailiu nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos intrigas patyręs D.Žebrauskas nepamiršta ir kito skandalo, kilusio dėl atlikėjo Beissoul, su kuriuo atrankos metu bendradarbiavo šokėjas. Pastarasis kilo žurnalistams atkreipus dėmesį į politizuotą Beissoul kūrinio „Why“ dainos tekstą, kas yra draudžiama „Eurovizijos“ konkurso taisyklėse. Vis dėl to nacionalinės atrankos organizatoriai atlikėjui pylos už tai nedavė.
„Konkurso intrigas įrodo ir primityvūs faktai. Pavyzdžiui, dėl Beissoulo dainos teksto kilęs skandalas. Atrankos
organizatoriai puikiai žino konkurso taisykles – jokio teksto apie politiką. Kažkam pasirodė, kad Beissoulas dainavo apie politiką, tačiau į konkursą pateko – niekas nieko nesakė, o juk tokiu atveju reikėjo iš karto svarstyti. Nors, mano galva, tai gyvenimo realijos ir tai tiesiog išsakymas to, kas vyksta ir ką matai. Tokią dainą šiuo metu galėtų sudainuoti bet kuris žmogus bet kurioje pasaulio vietoje ir tai būtų tiesa… Tad labai keista, kad tik likus kelioms dienoms iki finalo spauda prabilo – tekstas politizuotas. Tai kodėl jie tylėjo iki to, juolab kad daina jau seniai buvo pasirodžiusi internete. Neabejoju, kad tai buvo kryptingas manevras“, – atsakymų ieško D.Žebrauskas.
Vis dėlto įžvelgęs gausybę nacionalinės atrankos trūkumų, D.Žebrauskas į šulinį, iš kurio jau teko atsigerti ir pačiam, nespjauna – anot jo, šiam konkursui galima ir padėkoti, mat jame turi galimybę pasirodyti nauji dainininkai, tarp jų ir Beissoul. „Eurovizijai“ galime ir padėkoti – niekas nesitikėjo, kad Beissoul ji taip padės. Jis pirmame ture gavo aukščiausius komisijos įvertinimus, apie jį išgirdo labai daug žmonių, atsirado daug gerbėjų. Tai žmogus, kurį galima vertinti labai kontroversiškai – jis arba patiks, arba ne. Bet nepastebėtas jis tikrai neliks. Atranka jam atnešė didelę naudą“, – pasakoja šokėjas.
D.Žebrauskas tikina, jog šių metų atrankoje jo komanda pasiekė visus užsibrėžtus tikslus. „Į atranką ėjome tikėdamiesi patekti į penketuką. Suvokėme, kad būnant nežinomam tikėtis pirmos vietos yra nerealu, bet pakovoti galima. O ir kiti turėjo rimtą varžovą. Pasiekėme tikslą – mes penkti. Apie jį kalba daugybė žmonių Lietuvoje ir ne tik“, – džiaugiasi D.Žebrauskas.
Lietuviai bijo išsiskirti
D.Žebrauskas neslepia: nors patriotų šalyje mažėja su kiekviena diena, jis savo šaliai jaučia didelę meilę, todėl viskas, kas siejasi su lietuvių tauta, jį itin jaudina. Ne išimtis yra ir „Eurovizija“. „Kasmet pasižiūriu nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalą, nes man tai svarbu. Man rūpi, kaip mes pasirodysime Europai, ir visada jaudinuosi už tą, kuris mums atstovauja. Taip, esu senas patriotas, kurį suprasti jau darosi sunku, tačiau esu įsitikinęs – jeigu išrinkom, tai turim palaikyti ir padėti tam žmogui, o ne jį koneveikti ir dergti. Juolab kad labai drąsūs tie, kurie dergia – juk pasislepia po visokiais slapyvardžiais ir varo, kiek netingi. Labai abejoju, jei reiktų savo veidą parodyti, ar daugelis išdrįstų pakartoti, ką yra parašę. Žodžiu, jei patys išsirinkom, tai reikia daryti viską, kad jis jaustųsi gerai. Net jei nepasiseka, reikia jį pasveikinti“, – palaikyti savus ragina pašnekovas.
Vis dėlto D.Žebrauskas pastebi, jog lietuviai dažnai linkę gėdytis net pačių savęs, o pamėginti pranokti konkurentus nė nesiryžta. Pašnekovas išskiria „LT UNITED“ atvejį, atnešusį šaliai neprastą rezultatą ir, anot D.Žebrausko, nežinia, kaip būtų viskas pasibaigę, jei konkurse tais metais nebūtų pasirodžiusi grupė „Lordi“. „Susidaro įspūdis, kad mes nenorime išsiskirti, kad patys save statome į nelaimėlio vietą. Atrodo, kad nenorime nugalėti, kad siekiame pritapti, nes iškristi iš konteksto yra baisu. Mes bijome būti geresni, kitokie. Taip yra. Kiekviename miestelyje, jeigu atrodysi kitaip, gausi į galvą. Jeigu parašysi kitokią nuomonę, gausi į galvą. Gal pradėkime elgtis kitaip? Juk tik kitokie atneša meną. Taisyklė, kad lietuvis Lietuvoje niekada nebus pranašu, visiškai pasitvirtina. Pagaliau tapkime kitokie ir parodykime save“, – išdrįsti nesikuklinti skatina D.Žebrauskas.
Anot pašnekovo, tokios pačios taisyklės galioja ir kalbant apie „Euroviziją“. „Kaip sakė vienas muziką išmanantis žmogus, Lietuva turi vieną bėdą – ji stengiasi išlįsti iš šiknos į ją lįsdama. Bandome atitikti „Eurovizijos“ standartus, tačiau nesuvokiame, kad esame maži ir neturime net normalaus ir pakankamo finansavimo. Jeigu būsi vienas iš daugelio, liksi nepastebėtas, vadinasi, reikia išsiskirti. Tame standarte mes metai iš metų nuskęstame, o kas laimi? Tai atvažiavę frykai, kurie skiriasi nuo visų viskuo. Vėliau juos imama kopijuoti, bet visi jau būna pavėlavę… Laimi tie, kurie nustebina pirmi. Tam net nebūtinas šou. Tuo tarpu mes stengiamės įtikti ir vėliau nesuprantame, kodėl likome neįvertinti“, – svarsto D.Žebrauskas.
Vis dėlto numojęs ranka į visus eurovizinius nesklandumus, intrigas ir gandus, D.Žebrauskas ragina lietuvius būti vieningiems. „Palaikykime Donatą, patinka jis ar ne. Kaip sako ponia Zita iš Mažeikių, bent jau iš pavydo“, – šypsosi D.Žebrauskas.