Dainininkė Rūta Žibaitytė, klausytojams geriau žinoma Rūtos Loop pseudonimu, visiems savo gerbėjams praneša puikią naujieną – netrukus dienos šviesą išvys debiutinis jos albumas pavadinimu „Chapter“.
Nuo vaikystės muzikuojanti, nuo 16-os pradėjusi dalyvauti įvairiuose televizijos projektuose ir su populiariausiais Lietuvos atlikėjais koncertuojanti Rūta toli gražu nėra scenos naujokė, tačiau dainininkė prisipažįsta, kad savo kūrybą žmonėms pristatyti pasiryžo tik dabar. „Tai labai didelis žingsnis mano gyvenime ir jautrus momentas man, kaip menininkei“, – sako ji.
Rūta, kodėl būtent dabar pasiryžai debiutui? Scenoje tave matome jau daug metų…
Šis momentas yra labai išlauktas, jaudulys – didžiulis. Nors atrodė, kad daug koncertuodavau, dalyvaudavau įvairiuose projektuose ir savo kūrybą galėjau pradėti leisti kur kas anksčiau, man pačiai reikėjo laiko susivokti, kokia linkme norėčiau judėti. Dabar man yra 26-eri ir jaučiu supratusi, ko noriu. Jaučiau, kad esu pasirengusi šitam žingsniui, atsirado ir komanda, kuri pasakė, kad nori su manimi dirbti.
Daug faktorių lėmė, kad tik dabar startuoju su savo kūryba. Tokiems dalykams reikia ir finansų – viskas kainuoja. Na, bet aš nepasismulkinau ir iš karto drėbtelėjau visą albumą (juokiasi). Tai labai didelis žingsnis mano gyvenime. Supratau, kad būtinai turiu jį žengti tam, kad jausčiausi pilnavertiška, laiminga ir niekada nesigailėčiau.
Kiek laiko užtruko albumo kūrybinis procesas?
Idėja brendo labai ilgai – bent jau penkmetį. Jaučiau spaudimą iš draugų, pažįstamų, tačiau džiaugiuosi, kad nepaskubėjau, nes tai svarbus gyvenimo sprendimas. Kai pajaučiau, kad atėjo laikas pagaliau pasidalyti savo kūryba, nuo tos dienos, kai buvau tvirtai dėl visko apsisprendusi – albumas gimė per pusmetį. Šis dalykas yra visuomet jautrus kiekvienam menininkui.
Kodėl albumą pavadinai „Chapter“. Ką tau reiškia šis pavadinimas?
Pakankamai tiesiogiai – jis man reiškia žingsnį, drąsą, naują skyrių gyvenime.
Iš kur sėmeisi įkvėpimo?
Labiausiai mane įkvėpė žmonės, kurie mane supa. Aš nesu turėjusi daug patirčių gyvenime, nesu turėjusi skausmingos meilės, todėl labai džiaugiuosi, kad mane supa daug žmonių, kurie yra labai įkvepiantys.
Kam skirtos dainos esančios albume?
Dainos yra kilusios iš įvairiausių žmonių, draugų istorijų. Įkvėpimas sukurti tas dainas atėjo pačiai besiklausant daug muzikos, stebint kaip keičiasi mūsų gyvenimas. Žinoma, yra dainų ir apie meilę, ir apie kambarius, kurie yra mūsų galvoje. Manau, kad mūsų galvoje yra daug neatskleistų terpių ir mes kažko nenorime į jas įsileisti.
Kas yra tavo albumo klausytojas?
Mano kolegos, Kasparas Meginis, Edgaras Žaltauskas ir Paulius Vaicekauskas-Plucando smarkiai dalyvavo muzikiniame procese šio albumo kūrybos procese. Kai pirmą kartą pas juos atvykau, nesakiau koks planuojamas albumo žanras. Susitarėme, kad kursime taip, kaip mes jį įsivaizduojame. Žinoma, jiems parodžiau daug savo inspiracijų iš kūrėjų, kurie man labai patinka. Albumą kurti konkrečiame žanre neplanavome, o manau, kad dalis auditorijos būtent nuo jo ir priklauso.
Nenorėčiau apibrėžinėti savo klausytojų amžiaus, bet tikiuosi, kad mano klausytojai – ir melomanai, ir tie, kurie myli kino muziką, garso takelius, nes daugelis kūrinių man pačiai primena filmą. Mano muzika turėtų patikti ir tiems, kurie mėgsta „Stranger Things“, „Dark“ serialus, nes tai irgi darė didelę įtaką mano albumui. Viskas, kuo domiuosi ir kas susigeria į mane, atsidūrė šiame albume. Žanrą mes galų gale įvardijome, kaip alternative pop.
Kokius muzikantus laikai pavyzdžiais, įkvėpėjais?
Manau, kad muzika apskritai yra labai paveikus įrankis, žmogui kartais daugiau gali pasakyti daina, negu žodžiais. Muzikos prasme mane labiausiai inspiruoja užsienio kūrėjai: „Fink“, „Kimbra“ – ji mano viena didžiausių inspiratorių, nes taip pat, kaip ir aš pradėjo groti su looperiu. Taip pat labai mėgstu grupę „Alt-J“. Galbūt šios grupės nėra tokios populiarios pasaulyje, tačiau mano širdyje – taip (šypsosi). Tokia muzika mane įkvepia suteikia man polėkį ir laisvę kurti.
Kalbant apie lietuvių kūrėjus, esu turėjusi daug gražių pokalbių su Justinu Jaručiu, Linu Adomaičiu, Vaidu Baumila, Monique, Monika Liu, kurios kūryba man patinka. Taip pat G-Jan, kurios kuklumu žaviuosi, o ant scenos ji pasirodo kaip visiškai kitas žmogus. Patinka ji, kaip asmenybė. Aš pati gyvenime esu labai linksma, trykštanti energija, o mano kūriniai – pakankamai gilūs, ramūs, lyg per tą albumą prabyla mano vidinis pasaulis. Šis kontrastas man pačiai yra įdomus, manau, kad tie pasauliai vienas kitą puikiai papildo.