Kalbant apie Evgenya Redko (29), šiuo metu išleidžiančią antrąjį albumą „S.O.S.“, būtų pernelyg banalu pasakyti, kad tokios dainininkės kaip ji daugiau nėra. Ji iškart išsiskiria iš Lietuvos dainininkų būrio: ne tik savo vardu, egzotiška išvaizda ir ta stulbinama (natūralia!) kasa iki liemens, bet ir asmenybės gyliu bei labai savotišku muzikos pajautimu. Joje slypi labai daug patirčių, todėl jos įdomu klausytis.
Į komplimentus dėl modelio išvaizdos Evgenya reaguoja kukliai ir prisipažįsta, jog jai miela tai girdėti kaip žmogui, kuris kone visą gyvenimą kovojo su antsvoriu. „Bandžiau susitaikyti su dideliu kūnu, įtikinti save, kad jaučiuosi patogiai, bet sykį veidrodyje pažvelgiau sau į akis.“ Teko keisti absoliučiai visus įpročius, reikėjo daug valios.
Rusijoje gimusi Evgenya pasakoja, kad Kaune, kur karininkas tėtis buvo perkeltas, labai išsiskyrė iš aplinkinių, gimnazijoje mokytojai laikė išsišokėle, stigo jų palaikymo ir supratimo, tad pasitaikius progai ryžosi palikti Kauną ir išvyko į tarptautinę mokyklą Oksforde. Londone, kur baigė muzikos studijas, susipažino su dabartiniu vyru Asi.
Užėjo į barą, kur buvo Asi su bičiuliu. „Bičiuliui krito į akį mano draugė, jiedu pradėjo bendrauti. Aš tuo momentu kalbėjausi su kitu žmogumi, o Asi – kurio dar nepažinojau – priėjo ir sušnabždėjo į ausį: „Matau, kaip tau nuobodu. Gal verčiau prisijunk prie mūsų?“ Jau per pirmąjį pasimatymą mudu kartu parašėme dainą.“
Jų šeimyninis duetas iki šiol veikia sklandžiai: Asi kuria muziką ir prodiusuoja, Evgenya dainuoja. Dabar jųdviejų planuose – gyvi koncertai su teatrališkais elementais.
Apie tai, kokie žmonės yra panašūs, kaip išgyvena tuos pačius jausmus, bet yra kartu ir labai skirtingi, Evgenya pasakoja neseniai pristatytame vaizdo klipe „Vandenyne“. „Gyvenime yra du esminiai keliai, kuriais renkamės eiti: per meilę arba per baimę. Jei pasirenkame meilę – lengviau priimame kito žmogaus skirtumus, turime daugiau empatijos. Man gyvybiškai svarbu eiti meilės keliu“, – sako Evgenya.
Nors karantinas ilgam buvo nutraukęs koncertus, kūrybai tai netrukdo – ir anksčiau nuolat su Asi dirbdavo namuose arba studijoje. „Vienam kito nėra per daug, jau aštunti metai esame kartu kiaurą parą – ir izoliuoti nesijaučiame.“ Abu neslepia, kad norėtų šeimos, nes myli vaikus, bet šiuo metu yra susitelkę į muziką. Tačiau viskam ateis laikas.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“: