Dainininkė Agnieška Olševska kasmet kepa tradicinį lenkišką Velykų pyragą – mazurką. Dar spėsite ir jūs

Agnieška Olševska tradiciškai Velykoms kepa lenkišką mazurką / Butauto Barausko nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2017-04-15 10:37
„Velykos mane vis dar džiugina lyg mažą vaiką“, – juokdamasi prisipažįsta vestuvių ir pasipiršimų planuotoja, renginių vedėja, dainininkė Agnieška Olševska.

Kiaušinių marginimas, vaišių ruošimas, lankymasis bažnyčioje, pusryčiai tėvų namuose, margučių ridenimas su vaikais lauke – veiklią moterį ši šventė kasmet įsuka į paprastų, bet mielų ritualų sūkurį. Kartą per metus, Velykų išvakarėse, jau daug metų Agnieška, kaip ir kitos giminės moterys, laikosi dar vienos tradicijos – kepa tradicinį lenkišką Velykų pyragą – mazurką.

„Šį aromatingą desertą paprastai gaminu, kai mėsos patiekalai jau paruošti, nes juo pakvimpa visi šventės laukiantys namai“, – pasakoja ir šįsyk maišo tešlą dviejų skonių mazurkai.

Butauto Barausko nuotr.
Butauto Barausko nuotr.

Dviguba velykinė mazurka (4 žmonėms)

Apelsininei:

1 ½ didelio arba 2 mažesni apelsinai

1 citrina

150 graikinių riešutų arba migdolų (Agnieška šįsyk naudojo graikinius riešutus ir migdolų drožles)

300 g cukraus

Butauto Barausko nuotr.
Butauto Barausko nuotr.

Riešutinei:

300 g cukraus

5 šaukštai vandens

230 g smulkintų graikinių riešutų

75 g sviesto

2 kiaušinių tryniai

1 ½ šaukšto citrinų sulčių

po 1 saujelę migdolų branduolių ir džiovintų abrikosų – papuošti

Pagrindui:

500 g miltų

100 g cukraus pudros

1 pakelis vanilinio cukraus

250 g sviesto

3 kiaušiniai

1 citrinos žievelių

žiupsnis druskos

2 lašai romo esencijos

1. Pirmiausia Agnieška pasirūpina visais šiems pyragams skirtais apelsinais ir citrinomis: nuplovusi juos deda į dubenį ir užpila verdančiu vandeniu – kad taptų minkštesni ir aromatingesni. Palieka karštame vandenyje plūduriuoti. Pataria, kad tą patį efektą galima išgauti šiuos vaisius maždaug 3 minutes vandenyje pavirus.

Butauto Barausko nuotr.
Butauto Barausko nuotr.

2. Dabar eilė – mazurkos pagrindo tešlai. Į didelį dubenį ji beria miltus, cukraus pudrą ir vanilinį cukrų, įpjausto šaltą sviestą. Atskiria 3 kiaušinių trynius nuo baltymų. Tryniai keliauja į tešlą, o baltymai lieka laukti savo eilės kitame dubenėlyje.

3. Visa tai peiliu šeimininkė šiek tiek pamaišo. Tuomet iš karšto vandens traukia vieną citriną ir į tešlą nutarkuoja jos žieveles. Ten pat beria žiupsnelį druskos ir įlašina porą lašelių romo esencijos. Po virtuvę pasklinda gardūs aromatai, o Agnieška pradeda peiliu maišyti, vartyti, kapoti tešlą. Peiliu darbuojasi, kol visus produktus gerai sumaišo, bet tešla išlieka šiek tiek biri. Vienalytė ji ir neturi tapti. Tuomet šeimininkė tešlą atsargiai suspaudžia į vieną gniužulą, įsuka į maistinę plėvelę ir valandai deda į šaldytuvą „pailsėti“.

Butauto Barausko nuotr.
Butauto Barausko nuotr.

4. Kadangi šį sykį bus kepama dviejų skonių mazurka, Agnieška skardą sviestiniu popieriumi padalija į dvi dalis (popierių skardos viduryje pakelia – padaro kraštelį). Po valandos atvėsusią tešlą traukia iš šaldytuvo, dalija per pusę ir, plėšdama po gabalėlį ir jį spausdama prie skardos, plonai padengia visą dugną. Pakraščiuose padaro maždaug pusės centimetro aukščio kraštelius. Pyrago pagrindą subado šakute, kraštelius patepa kiaušinio baltymu ir skardą kiša į maksimaliai įkaitintą orkaitę. Po akimirkos karštį sumažina iki 200 laipsnių. Tokioje temperatūroje mazurkos pagrindai kepa apie 15 minučių – kol tampa auksinės spalvos.

5. Kol tešla brendo šaldytuve, Agnieška mazurkai paruošė užtepus.

6. Pirmiausia iš gliaudytų graikinių riešutų išrinko saujelę gražiausių puselių – bus papuošti. Kitus graikinius riešutus smulkiai sukapojo.

7. Apelsininei mazurkai skirtam užtepui iš dar šilto vandens traukė apelsinus ir neluptus sutarkavo stambia tarka. „Kepant šį pyragą tai – pats nemaloniausias darbas“, – darbuodamasi prisipažino. Nutarkavo žievelę ir nuo pusės citrinos, o sultis išspaudė iš visos.

Butauto Barausko nuotr.
Butauto Barausko nuotr.

8. Tuomet į puodą bėrė cukrų, dėjo smulkintus apelsinus. Kai puodas pradėjo kunkuliuoti, šį savotišką džemą virė tol, kol nuo šaukšto nutįso saldus siūlas. Tada puodą Angieška nukėlė nuo viryklės ir apelsinų masę šiek tiek patrynė šaukštu. Kai ši vėsdama pradėjo tirštėti, subėrė smulkintus riešutus ir viską vėl išmaišė. Dar gerokai šilta mase užtepė iškepusį mazurkos pagrindą.

9. Riešutinei mazurkai skirtą cukrų Agnieška subėrė į kitą puodą, apšlakstė vandeniu ir maišydama virė, kol sirupas sutirštėjo tiek, kad nuo šaukšto ne lašėjo, o tįso.

10. Tuomet sumažino viryklės kaitrą, į sirupą subėrė smulkintus riešutus, sudėjo sviestą. Vis patrindama, viską gerai išmaišė. Supylė kiaušinių trynius ir dar kokią minutę patrynė. Įspaudė citrinų sulčių. Šiuo glajumi padengė antrą mazurkos pagrindą.

11. O dabar galima pamiršti griežtas instrukcijas ir atsiduoti kūrybai – laikas pyragus puošti! Apelsininės mazurkos paviršių Agnieška išgražina graikinių riešutų ir migdolų ornamentais, riešutinę puošia migdolų ir džiovintų abrikosų griežinėlių gėlėmis.

12. Taip padabintus pyragus reikia nešti atvėsti. Geriausia juos vėsiai laikyti per naktį – kad paviršius tvirtai sustingtų ir būtų galima pjaustyti plonais griežinėliais.

„Mazurka – labai gražus, kvapnus, gardus Velykų pyragas. Jį kepdavo mano šviesaus atminimo močiutė, kasmet visada kepu ne tik aš, bet ir mama, sesuo, – pasakoja Agnieška. – Per šią šventę eidamos į svečius jo visada nešamės, nes kiekvienos šeimininkės būna skirtingo skonio – įdomu paragauti, pasidalyti receptais. Mazurką galima kepti ir šokoladinę, su nuga, datulėmis, aguonų mase, jos pagrindas gali būti riešutinis: tai – kiekvienos šeimininkės fantazijos reikalas.“

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai