Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą, kurioje žinomas menininkas Linas Cicėnas-Cica bylinėjasi dėl savo tapytų paveikslų su bendrove „Alitus“. Tiesa, meno kūrinius dailininkas jau atgavo, tačiau patirtas kančias ir moralinę žalą vertina 10 000 eurų.
„Vilniaus širdyje priešais Filharmoniją sudisonavo visiška disharmonija, kai aš gulėjau nutrenktas kažkur po stalu“, – atsiduso 48 metų dailininkas Linas Cicėnas.
Menininkas trečiadienio rytą teisme ieškojo teisybės dėl konflikto, kurio esmę apibūdina paprastai: aš atėjau į kavinę pasiimti savo paveikslų, bet mane žiauriai sumušė.
L.Cicėno žaizdos po karščiausių praėjusios žiemos įvykių jau užgijo, tačiau vilnietis iki šiol kalba apie patirtas skriaudas itin emocingai.
„Nesuprantu, kaip muzikantą galima užmušti (T.Dobrovolskio žūtis Vingrių gatvėje – aut. past.), dailininką – primušti... Čia juk ne Rusija. Aš jaučiuosi pažemintas. Kas čia būtų, jei apsaugininkai kaskart purkštų tau dujas į akis. Aš tik pasakiau, kad atėjau savo paveikslų! Aš dailininkas!“ – audringai savo argumentus Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje dėstė ieškovas.
L.Cicėnas portalui Žmonės.lt pasakojo, kad pernai prieš Kalėdas suteikė savo paveikslų kolekciją bičiulei Dianai Dainienei, kuri šeimininkavo „Brasserie After 5PM“ kavinėje sostinės Subačiaus gatvėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją. D.Dainienės įmonė nuomojosi patalpas iš bendrovės „Alitus“, kuriai priklauso pastatas Subačiaus gatvėje. Cicos tapyti paveikslai tapo kavinės puošmena.
„Vasario 11 dieną sulaukiau Dianos skambučio. Kai atvažiavau prie kavinės, ji buvo apsiverkusi. Visur buvo pilna policijos. Diana man pasakė – pasiimk savo paveikslus“, – audringo konflikto užuomazgas prisiminė L.Cicėnas.
Pasirodo, kavinės vadovė nesumokėjo patalpų šeimininkams mėnesio nuompinigių ir buvo priversta žaibiškai išsikraustyti.
Čia juk ne Rusija. Aš jaučiuosi pažemintas. Kas čia būtų, jei apsaugininkai kaskart purkštų tau dujas į akis?
Dailininkas pasakojo, kad daugumą paveikslų sukrovė į automobilį, tačiau keturi netilpo. Su patalpų šeimininke Rita Godelaitiene jis esą sutarė, kad dėl likusiųjų grįš po poros valandų.
„Tačiau, kai atvažiavau antrą sykį, ji apsimetė, kad manęs nepažįsta. Neneigiu, tada galbūt ir pasakiau kažką piktai. Tuomet mane puolė apsaugininkas, klastingai trenkdamas, ne tik visur smūgiuodamas, bet šokinėdamas ant stuburo... Aš tik ryte pamačiau, kad esu gerokai aplamdytas. Bet čia ne apsaugininkas svarbiausias. Čia kalčiausia ta moteris, kuri neprisiminė, kad prieš porą valandų leido man pasiimti paveikslus“, – pasakojo ieškovas, kuris prašomą 10 000 eurų sumą vadina tik simboliniu atlygiu už visas patirtas skriaudas.
„Gerbiamam ieškovui buvo ne kartą pasakyta, kad šiuo metu viešbutis yra uždarytas, o dėl paveikslų grąžinimo su juo bus susisiekta“, – atsakovu į šią bylą patrauktos bendrovės „Alitus“ advokatas Andrius Jarošenko teisme aiškino, kad menininkas sulaukė atkirčio, nes jėga įsiveržė vidun ir įžeidinėjo darbuotojus.
Parengiamojo posėdžio metu teisėja Raimonda Vansevičienė domėjosi, kokius liudininkus reikėtų išsikviesti, kad jie galėtų atskleisti tikrąsias šio incidento aplinkybes.
„To incidento metu policijos ekipažo viršininkė leido mums pasiimti tuos paveikslus“, – pabrėžė ieškovas, prašęs apklausti vyriausiąją patrulę.
„Kiek policininkų buvo atvykę?“ – domėjosi teisėja.
„Buvo atvykę aštuoni“, – tiksliai prisimena dailininkas, kuriam paveikslai vėliau visgi buvo grąžinti.
L.Cicėno iškeltą bylą teismas toliau nagrinės rudenį. Posėdžių metu numatoma apklausti ne tik policininkę, R.Godelaitienę ir D.Dainienę, bet ir keletą kitų liudytojų. Teisėja geranoriškai patarė L.Cicėnui iki rugsėjo pabaigos irgi pasirūpinti jo interesams atstovaujančiu advokatu.