Dirbdamas Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, terapeutas Mantas Televičius integruoja nėrimą ir dailę kaip socializacijos, atsipalaidavimo, nerimo mažinimo metodą. Šiais metais profesionalas diskusijų festivalyje „Būtent!“ kalbės apie meną, kaip apie atsigauti po sunkių ligų padedantį procesą, veiklą. Manto pacientai – dažnai jauni žmonės, kurių psichinė sveikata pablogėja dėl per daug greito gyvenimo tempo, priklausomybės ar visuomenės spaudimo.
Mantai, kas yra dailės ir nėrimo terapija?
Meno terapija, sąveikaudama su psichiatrija ir psichologija, yra savotiška pagalba ligoniui per spalvas, per patį procesą. Įrodyta, kad atliekant tuos pačius, mechaninius judesius, pacientas atsipalaiduoja, jo kūnas ir galva pailsi nuo patirto streso. Dailės ir nėrimo terapija – tai pamokos, kurių metu kažką sukuri, o paskui tavo menas yra išanalizuojamas.
Atsisėdęs per dailės terapijos ar nėrimo pamoką, vienu mostu, vienu potėpiu pacientas gali išreikšti ne tik savo jausmus, bet ir papasakoti istoriją, kurios negali nupasakoti žodžiais.
Ligoninėje dirbu dailės terapeutu. Dirbu su visais skyriais, tačiau į mano skyrių patenka žmonės jau šiek tiek supratę savo ligą. Stengiuosi su komanda grąžinti pacientus į visuomenę, pagerinti jų socialinius ryšius, kuriuos žmogus dažniausiai būna praradęs. Dažnai dauguma mano pacientų bijo išeiti iš namų, jiems sunku integruotis.
Mano grupėse – įvairaus amžiaus žmonės. Tačiau tendencija vis dėl to išlieka jaunimas, kurių gyvenimo patirties krūvis yra išties didelis. Ligoninėje dirbu su šia sritimi beveik 10 metų ir kiekvienais metais jaunų žmonių vis daugėja.
Kaip manote, kodėl vis daugiau jaunų žmonių kreipiasi pagalbos į psichiatrus?
Todėl, kad rūpinasi savo psichine sveikata. Jei žmogui blogai, jis kreipiasi į gydytoją. Mūsų senelių ir tėvų laikais nebuvo priimta kreiptis pagalbos. Beje, per pastarąjį dešimtmetį padidėjo gyvenimo tempas. Jauni žmonės dabar retai kada dirba po vieną darbą. Dažnas bet kokiu būdu siekia aukštojo išsilavinimo. Šiek tiek šiai tendencijai aš prieštarauju. Ne visi jauni žmonės yra sutverti universitetams, todėl dauguma patirdami didžiulį spaudimą paprasčiausiai perdega.
O padidėjęs alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas jaunimo tarpe turi įtakos didėjančiam pacientų skaičiui?
Taip, žinoma. Narkotinės medžiagos, net tos pačios marihuanos vartojimas, iššaukia psichozę. Tiesa, marihuanos klausimu aš nesu labai kategoriškas, nes gyvenime teko matyti daug vėžiu sergančių žmonių. Marihuana tikrai palengvina jų dalią. Taigi, esu už marihuanos vartojimą medicinoje, tačiau prieš tą, kurią šiais laikais jaunimas gauna iš kažkokių įtartinų taškų. Alkoholis ir narkotinės medžiagos anksčiau ar vėliau palieka pėdsaką žmonių gyvenimuose.
Dailės terapijos ir nėrimo užsiėmimai mokami?
Ne. Dailės terapija kiekvienais metais tampa vis populiaresnė. Dailės terapijos principas yra toks, kad svarbiausias – rezultatas. Ligoninėse šie užsiėmimai yra nemokami ir į juos gali eiti visi, per kūrybą net didžiausi introvertai atsikleidžia. Užsiėmimai dažniausiai skirstomi į dvi dalis. Pirmiausia yra kuriamas darbas, o paskui jis aptariamas.
Kiek jums užtenka pabendrauti su žmogumi, jog pamatytumėte, kad jis turi kažkokių emocinių problemų ir jam galima pritaikyti dailės terapiją?
Manau, kad visi iš mūsų, susidūrę su emociškai nestabiliu žmogumi, galėtų pasakyti, jog jam reikia pagalbos. Tiesa, aš dirbdamas šioje srityje tiek metų – perprantu viską iš judesių, kalbos. Jei žmogus jaučiasi blogai ar sutrikęs, kviečiu jį pas save į pamokas. Štai dabar turime grupę, kurioje visi neriame vieną didelį apskritimą. Tai tikrai ramina, leidžia pacientui save kitaip išreikšti, padeda jam bendrauti, socializuotis visuomenėje.
Daugiau šia tema kviečiame domėtis šį savaitgalį Birštone vykstančiame diskusijų festivalyje „Būtent!“. Terapeutas Mantas Televičius kalbės šeštadienį 16 val.
