COVID-19 viruso epidemijos pasekmes komentuoja: psichologas, teisininkė ir grožio industrijos atstovė

Milda Šmitaitė,Javgenij Šarov, Olga Wisman/Asmeninio archyvo nuotr.
Milda Šmitaitė,Javgenij Šarov, Olga Wisman/Asmeninio archyvo nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2020-03-28 13:21
AA

Šiandien visų svarbiausių dabartinių aktualijų tema tiek Lietuvoje, tiek užsienyje susiveda į vieną raktinį pavadinimą – COVID19. Temos analizuojama problematika - pasauliui iškelti nelauktai dideli sveikatos, saugumo, psichologiniai, finansiniai iššūkiai.

Kas riboja mūsų laisvę, reikalauja mūsų sąmoningumo

Kaip psichologiškai nepalūžti atėjus priverstiniams pokyčiams gyvenime sudėtingos pasaulinės situacijos kontekste, gydytojas psichiatras Jevgenij Šarov visų pirma kalba apie žmogaus sąmoningumą: „Kas riboja mūsų laisvę, reikalauja mūsų sąmoningumo, kaip atsakingų piliečių supratingumo, kodėl laikinai ribojama judėjimo laisvė, apsipirkimo laisvė, pasirinkimo. Tai yra iššūkis. Labai svarbu turėti vidinį atsparumą“. Gydytojas teigia, jog stresinis faktorius iššaukia natūralią atranką – vieni palūžta, kiti atlaiko. „Jei karantinas veiks ilgesnį laiką, pradės lūžti didesnis kiekis žmonių, nes jų vidinis atsparumas nepasiruošęs ir neatlaikys to išbandymo. Mes sąmoningai nežinome, kiek galime atlaikyti“, – komentavo susiklosčiusios situacijos psichologinę problematiką gydytojas Jevgenij Šarov. Jo nuomone dabartinėje situacijoje, kai pasaulis COVID-19 gniaužtuose, panašiai bus kaip karo istorijoje, kur galima pastebėti, kaip vieni žmonės mobilizuodavosi, parodydavo didesnį atsparumą, o kiti palūždavo. „Galima susiimti savitaiga, bet tai turi ribotą galią, nes stresinėje situacijoje viskas priklauso nuo to, kiek žmogus iš tikrųjų gali atlaikyti. Taip pat kaip su skausmu. Žmogus nežino, kiek gali atlaikyti skausmo. Vienam atrodo, kad jis bijo skausmo, bet atlaiko daug daugiau nei tas, kuriam atrodo, kad jis nebijo, bet susidūręs su skausmu alpsta ir krenta nuo skausminio šoko“, – kalbėjo psichoterapeutas.

Javgenij Šarov/Asmeninio archyvo nuotr.

Individualūs racionalūs sprendimai – galimybė išlikti

Pastebima, kad nerimas dėl ateities ir netikėtai užgriuvusių problemų, noras greitai prisitaikyti prie esamų pokyčių visuomenėje jau iššaukia ne visada racionaliai apgalvotų sprendimų. Daugelis smulkaus, vidutinio ir stambaus verslo atstovų kelia klausimus, ką jie privalo padaryti nedelsiant ir ko negali daryti, kad išvengtų klaidų priimant skubius sprendimus. Apie gyvenimo pokyčius ir jų įtakoje priimamus sprendimus pakalbinta komercinės teisės ekspertė, advokatė Milda Šmitaitė teigė, jog šiuo metu darant skubius sprendimus galimos klaidos, todėl tokiose situacijose teisinis patarėjas tampa itin svarbus.

„Kai pokyčiai įvyksta taip staiga, rodos per naktį, išskyrus kelias išimtis, kai uždaromos prekybos ir paslaugų vietos, valstybės sienos, o žmonėms rekomenduojama likti namuose – verslą vienu metu užgriūna lavina problemų, kurias privaloma spręsti nedelsiant. Tai ir santykiai su darbuotojais, ir sutarčių vykdymas, ir įsipareigojimai, veiklos pokyčiai bei jos pritaikymas pasikeitusioms aplinkybėms, rizikų ir atsakomybių suvaldymas“, – dėstė teisės ekspertė.

Jos teigimu, didžiausia problema yra tada, kai net patys nežinome, kad kažko nežinome, pavyzdžiui, kad siekiant vėliau turėti galimybę pasinaudoti tam tikromis teisėmis, privaloma įvykus aplinkybėms nedelsiant išsiųsti pranešimą, kad kai kuriems reikalavimams pareikšti įstatyme yra numatyti senaties terminai, todėl reikia veikti skubiai, kad tam tikriems susitarimams privaloma rašytinė ar net notarinė forma, kitaip jie negalioja”, – komentavo situaciją iš teisinės pusės advokatė Milda Šmitaitė. Ilgametę patirtį dirbant su verslo klientais turinti advokatė Milda Šmitaitė pataria visų pirma prieš priimant sprendimus išsiaiškinti teisinį reguliavimą, antra – įvertinti, kad kiekviena verslo situacija, kiekviena sutartis dažnai yra unikali, todėl nėra vieno atsakymo, tinkančio visiems panašiems atvejams. Kiekvienu konkrečiu atveju teisės ekspertė rekomenduoja vertinti savo situacijos išskirtinumą ir ieškoti individualių sprendimų.

Priimti dabar tai, ko negalime pakeisti ir drąsiai keisti tai, ką galime. Karantino sąlygų suvaržyti verslininkai, įvairių sričių specialistai dirbantys aptarnavimo sektoriuje, kuris remiasi kontakto su žmogumi principu patiria ne tik finansinius nuostolius, bet ir psichologinius.

Milda Šmitaitė/Asmeninio archyvo nuotr.

„Dabar, kai grožio salonų veikla uždrausta, šalia nežinomybės ir pajamų netekimo prisideda dar ir sociumo spaudimas adaptuotis, keisti profesijas, dirbti “online”. Visi žinome, kad nėra prasmės mokytis kirpti “online”, jei neturėsi galimybės pritaikyti žinių“, – atviravo grožio salonų tinklo ir prekės ženklo “Greenas” viena įkūrėjų Olga Wiseman. Paklausta kaip šios srities specialistai bando adaptuotis prie esamos situacijos Olga Wiseman sakė, kad neįmanoma pilnavertiškai prisitaikyti, nors pripažino, kad stengiasi neleisti sugriūti sistemai ir su komanda pasitelkę rekomenduojamus būdus bando išlaikyti tai, kas sukurta. „Visi pasijutome kaip pirmokai, nes mūsų amatas yra ne darbas su kompiuteriu, mes esame ta grupė specialistų, kur kontaktas yra pagrindinis ir vienintelis privalumas“, – sudėtingą situaciją komentavo stilistė Olga Wiseman. Specialistė teigė jaučianti didelį palaikymą iš klientų, ir jau planuoja grožio edukacines iniciatyvas „online“ kaip prižiūrėti save namuose.

„Dabar klientai mus gali palaikyti vartodami mūsų rekomenduojamus produktus, o mes konsultuodami juos internetu. Ne laikas dabar maivytis ir tenka dirbti visai ne pagal profesiją, pavyzdžiui po pusę dienos elementariai pakuojant produktus“, – pasakojo Kevin Murhy trenerė, viena iš „Greenas“ įkūrėjų Viktorija Parutytė.

Gydytojas psichiatras Jevgenij Šarov įvairių sričių verslininkams dabartiniu metu patiriantiems nuostolius ar netgi bankrotus rekomendavo priimti susiklosčiusias situacijas ir sąmoningai įvertinus, ką galima

Keisti – keisti, ko negalima, – priimti su nuolankumu: „Pagal vokiečių ekonomistų skaičiavimus, jeigu karantinas bus pratęstas daugiau nei du mėnesius, tai ekonomikos kritimas numatomas 20 proc. Be abejo bus visuotinis chaosas. Visiems bus baisu. Visi darys viską, ką išmano.

Jokios rekomendacijos negalios. Reikia tikėtis, kad iki to neprieisime, priimti dabar tai, ko negalime pakeisti ir drąsiai keisti tai, ką galim“, – kalbėjo Jevgenij Šarov, linkėdamas išminties atpažįstant skirtumus tarp galiu ir nepajėgus.

Grožio pamokos „online“

Dauguma darbų karantino metu perkelti “online”. Internetinėje erdvėje pastebimas ženklus suaktyvėjimas įvairios veiklos pasiūlos nuotoliniu būdu. Vis daugiau įvairių sričių verslininkų, pedagogų, visuomeninkų, kultūros žmonių taikosi prie dabartinių sąlygų ieškodami būdų kaip išlaikyti kontaktą su klientu, suburta bendruomene bei sugeneruoti finansinius resursus.

„Ruošiame video pamokas, konsultacijas, taip pat siunčiame priežiūros priemones paštomatu. Viską darome ne tam, kad uždirbtume, o tam kad išliktume kontakte su klientais, neprarastume jų pasitikėjimo bei tuo pačiu patenkintume vieni kitų bendravimo poreikius“, – kalbėjo stilistė Olga Wiseman. Jos teigimu stresą patiria šiuo metu dauguma, o į jį reaguoja visi skirtingai: vienas iš stresuojančio ir depresuojančio žmogaus požymių, kai nustojama rūpintis savimi, – kartais tai išvaizda,kartais sveikata, kartais viena aukojama dėl kito. “Mūsų tikslas nuo įsikūrimo pradžios buvo suderinti sveikatos ir išvaizdos puoselėjimo sintezės filosofiją, kad viena priklauso nuo kito.Todėl ir šiuo metu stengiamės, kad gražinimasis būtų maksimaliai saugus. Dėl šios priežasties nemokinsime internetu naudotis tokiais įrankiais kaip žirklės,kirpimo mašinėlės ar dažai,nes žinome kiek paskui gali tekti taisyti klaidų. Bet tikrai konsultuosime kaip išnaudoti atsiradusį laiką plaukų, galvos odos priežiūrai, kasdienio makiažo technikos įvaldymui”, – pasakojo stilistė Olga Wiseman, akcentuodama šiuo metu itin svarbų saviauklos momentą, kad viską darome visų pirma dėl savęs.

Stilistė Olga Wisman/Asmeninio archyvo nuotr.

Žvilgsnis iš atostogų rėžimo kampo padėtų išvengti panikos

COVID-19 pandemijos pasekoje psichologinės problemos kyla ir tarpasmeniniuose santykiuose šeimose. Susiklosčius karantino situacijai šiuo metu dauguma priversti daugiau nei įprastai laiko praleisti namuose. Gydytojo psichiatro Jevgenij Šarov teigimu, kas gyveno harmonijoje su artimaisiais, šis laikas turės tik naudą, o tie, kas išgyveno tarpasmeninius konfliktus ir vengdavo jų pasitraukdami į darbo erdvę, dabar patirs sunkumų. „Asmeninę psichologinę higieną namuose įmanoma išlaikyti tik nuolat puoselėjant meilę santykiuose, rūpinantis vienas kitu. Priešingai – bus sudėtinga“, – dėstė savo nuomonę psichoterapeutas.

Žmonėms, likusiems be įprastinio savo reagavimo su išore, sunkiai prisitaikantiems prie pokyčių ir dėl to susiduriantiems su panika, vienišumu, gydytojas psichiatras Jevgenij Šarov rekomendavo įsitraukti į internetinėje erdvėje siūlomas įvairias nuotolines pramogas, pradedant nuo filmų, baigiant įvairiomis pamokomis ar paskaitomis, tačiau pabrėžė, jog tai tik padės atsitraukti nuo liguistos savijautos, bet jos neišspręs. Susidūrus su neurotinėmis problemomis gydytojo teigimu jau reikalinga speciali pagalba, kad kažkas bendrautų, suprastų ir išklausytų. “Mumyse, mūsų sieloje yra trys terpės, trys pozicijos: aš, kiti ir požiūris iš šono. Ir tą požiūrį iš šono žmogus pajunta maždaug nuo keturių su puse metų. Žmogui smarkiai padėtų valdyti paniką, tvarkytis su baime žvilgsnis į visa tai, kas vyksta iš atostogų rėžimo kampo. Tai požiūris iš šono, kai emociškai neįsitraukiame į situaciją, stebime ją iš šalies”, – kalbėjo gydytojas psichiatras Jevgenij Šarov.

Temos: