Garsiausias cirkas pasaulyje „Cirque du Soleil“ Lietuvoje lankėsi keturis kartus, tad žiūrovai jau įprato iš jo tikėtis stebuklo. Naujausias kanadiečių kompanijos šou „Toruk – The First Flight“ mūsų šalį pasieks pavasarį – Vilniaus „Siemens“ arenoje bus rodomas gegužės 23–26 dienomis. „Žmonės“ nuskrido į Berlyną susipažinti su šio šou komanda ir išvysti jos kūrybinės virtuvės.
Rudeniško Berlyno spalvas atspindinti stiklinė „Mercedes-Benz“ arena vienuoliktą valandą ryto jau bruzda. Akrobatai ant čiužinių iš savo kūnų pina figūras, kurios anatomiškai atrodo neįmanomos, techniniai darbuotojai gilinasi į ekranų ir laidų begalybę, virėjai virtuvėje tarška puodais, siuvėjos dygsniuoja mėlynus kostiumus, scenos darbininkai stumdo dekoracijas – visas šimtas žmonių veikia kaip tobulai tiksintis laikrodis.
„Cirque du Soleil“ garsėja griežta disciplina – antraip milžiniškas mechanizmas tiesiog suirtų. Sukūrusi „Toruk – The First Flight“ komanda leidosi į gastroles po pasaulį: kiekvieną savaitę įsikuria vis kitame mieste ir vis kitoje arenoje, su savimi atsivežusi kalną rekvizito. Iš vieno žemyno į kitą skrenda penkiais lėktuvais: vienas gabena žmones, keturi – scenos įrangą, aparatūrą, kostiumus ir kitokį turtą, vertą keliasdešimties milijonų. Apsistoję viename žemyne, iš vieno miesto į kitą šou dalyviai važiuoja sunkvežimiais: jų prireikia 35.
Lietuviai iki šiol yra matę keturis „Cirque du Soleil“ šou: „Saltimbanco“, „Alegria“, „Quidam“ ir „Varekai“. Naujasis „Toruk“ vadinamas didžiausiu, brangiausiu ir techniškai sudėtingiausiu: praleidus dieną šou užkulisiuose nesunku tuo įsitikinti. Pirmą kartą cirko kūrėjai ryžosi bendradarbiauti su kinu – susigundė režisieriaus Jameso Camerono juosta „Įsikūnijimas“, tačiau derybos dėl autoriaus teisių užtruko net penkerius metus. Pagaliau davęs sutikimą perkelti „Įsikūnijimą“ į sceną, Cameronas cirko kūrėjams perleido ir visą sukauptą medžiagą. Pandoros planetos augalija ir gyvūnija, navių tauta, jų kalba, mitologija, gausybė informacijos ir paaiškinimų – visa tai pateko į kūrybinės komandos narių rankas. O tada, kaip patys juokauja, atsivėrė Pandoros skrynia.
Stiprūs išoriškai, trapūs viduje
Arenos pasienius ramsto ryškiaspalvės „Avataro“ būtybės, primenančios paukščius, arklius ir šunis. Jos sukurtos tiksliai pagal Camerono aprašymą, tik paverstos artistų valdomomis marionetėmis – kaip kitaip priversi jas judėti scenoje?.. Kadangi į arklio kiautą įlindę artistai negalėtų gerai matyti, viduje įtaisytos mažytės kameros: žmonės viduje stebi ekraną ir taip orientuojasi aplinkoje. „Mūsų lėlininkai privalo būti fiziškai labai stiprūs“, – šypteli meno direktorė Dawn Wilson. Ji – airė, studijavo aktorystę, bet pradėjusi dirbti scenos užkulisiuose nutarė ten ir likti. „Cirkas visgi yra unikali meno šaka, – tikina Dawn. – Jis sujungia akrobatiką, šokį, aktorystę, skirtingas tautybes, skirtingas kultūras... Akrobatai stiprūs fiziškai, bet viduje jautrūs: jie linkę konkuruoti, nes į cirką ateina iš konkurencingų sporto šakų. Ne vienas iš mūsų komandos – buvęs čempionas, visi yra perfekcionistai be jokių nuolaidų. Kai baigia karjerą, pasiūlome jiems programų, rengiame buvusius artistus tapti treneriais, meno vadovais, techniniais darbuotojais.“
Pro šalį prarieda pakabas ant ratukų su siūbuojančiais keliasdešimt navių kostiumų. Akys raibsta nuo mėlynos atspalvių, o siuvėjai aiškina darę viską, kad kostiumus vilkintys artistai atrodytų aukštesni. „Įsikūnijimo“ naviai – labai aukšti, daugiau kaip dviejų metrų ūgio. Tokių akrobatų nebūna, todėl kostiumų krūtinė ir liemuo pakelti aukščiau, kad optiškai pailgintų kojas. Per atranką į šį šou buvo surinkti patys aukščiausi akrobatai. Beje, mėlyną makiažą visi darosi patys. „Nepatyrę užtrunka tris valandas, patyrusiems pakanka valandos“, – šypteli meno direktorė.
Greta mūsų prisėda Kennethas Millsas, gamybos vadovas, atsakingas už šou apšvietimą, garsą ir vaizdą. „Toruk“ – vizualiai ypatingas kūrinys. Kaip patys matote, visos jo dekoracijos – pilkos, bet spektaklio metu jas nuspalvina keturiasdešimt galingų projektorių, – rodo. – Dekoracijose slypi daug nematomų durelių, jų daugybė ir lubose. Visą scenos įrangą mums pagamino kompanija „Tait Towers“, dirbanti pasaulio geriausiems – Madonnai, Justinui Timberlake’ui, Beyoncé. Įrangos kaina didžiulė: kiekvienas objektas, – pavyzdžiui, didysis Pandoros medis, kuris iš tiesų yra pripūstas balionas, – kainuoja šimtus tūkstančių ar milijonus. Sukurti naują šou cirkui kainuoja 15–20 milijonų JAV dolerių. Atvykę į kitą šalį, sceną pastatome per dvylika valandų.“
43-ejų amerikietis Kennethas jaunystėje buvo scenos artistas, paskui dirbo meno vadovu kruiziniuose laivuose. „Stabilus darbas kontoroje tiesiog ne man, – teigia. – Tikrieji mano namai – Floridoje, bet ten apsilankau retai. Man patinka, kad kabinetas keičiasi kas savaitę. Su šou keliaujame 10–12 savaičių, tada turime dviejų savaičių atostogas. Malonu grįžti namo pailsėti, pasiilgstu šeimos, šunų, bet prisipažinsiu – baigiantis toms dviem savaitėms jau laukiu, kada grįšiu į cirką. Su kolegomis esame šeima – juk kartu praleidžiame kur kas daugiau laiko nei su bet kuo kitu šioje žemėje. Kartu dirbame, vakarieniaujame, švenčiame šventes, leidžiame laisvadienius. Kartais, žinoma, pasipešame – kaip broliai ir seserys, bet ir toliau liekame artimi. Mūsų ryšys – ne tik vienam projektui, jis – visam gyvenimui.“
Cukrus ir grietinėlė
Jokių tabu artistams netaikoma: kai kurie po pasirodymų mielai eina į miestą, užsuka į barus. Tačiau rytą privalo būti pačios geriausios fizinės formos. Niekas jiems neprikiš dėl naujos šukuosenos, tatuiruotės ar nagų lako, nes sceniniai kostiumai viską uždengia, bet kūnas turi likti nepriekaištingas. Kaskart po atostogų grįžę į cirką jie atlieka testą, kad įsitikintų, jog yra geros sveikatos ir fizinės formos.
Žinoma, tam svarbus ir maistas. Apsižvalgome cirko valgykloje: salotų baras, kiaulienos kepsniai, indonezietiškai ruošta lašiša su daržovių makaronais, karis veganams. Kvepia skaniai. Cirko komanda virtuvę visur vežiojasi su savimi, o maitinimu rūpinasi penki virėjai ir charizmatiškas šefas Richardas Marstonas. „Kasdien pats einu pirkti šviežių produktų, – pasakoja jis. – Turime paruošti du šimtus porcijų maisto, taigi aš perku, pavyzdžiui, penkiolika kilogramų vištų krūtinėlių, aštuoniasdešimt gabalėlių lašišos, tris dėžes pomidorų, dėžę bananų – nes šitie rajūnai be paliovos valgo!.. Nuo pat ryto, kai tik atvyksta į areną, jie pradeda valgyti: kurgi ne, kai maistas toks skanus ir sveikas! Stengiamės subalansuoti mitybą: juk jie yra atletai, negali misti vien cukrumi ir grietinėle. Tarp akrobatų daug veganų: virėjams tai nemenkas iššūkis, nes nuolat turime sugalvoti naujų patiekalų. Populiariausia mūsų valgykloje – lašiša, antroje vietoje – vištiena.“
Nuvykęs į svečias šalis, Richardas visiškai pasitiki vietiniais produktais. „Ateinančią savaitę viešėsime Turine, mielai keliausiu apsipirkti į itališką turgų, – džiūgauja. – Europoje jaučiamės ramūs: atsargūs tampame tik Rusijoje ar Kinijoje. Tose šalyse galime ir negauti įprastų produktų, tačiau komanda mums atleidžia – bet kuriuo atveju neina miegoti be vakarienės. Kol kas nė vieno neužklupo joks negalavimas, nes virtuvėje laikomės taisyklių: jei tik įtariu, kad nupirktas produktas nėra šimtu procentų kokybiškas, keliauja į šiukšlių dėžę. Per dieną maistui išleidžiame 1800 eurų. Perkame kalnus buteliukų gazuoto vandens: bandome ieškoti jiems alternatyvų, nes tai kenksminga gamtai, bet kol kas neradome.“
Cirkas įauga į kraują
Artėjant vakarui, pagrindinio moters vaidmens atlikėja kanadietė Tanya BURKA (37) ima rengtis pasirodymui. Per valandžiukę kukli tamsiaplaukė pavirsta į pribloškiančią mėlynodę gražuolę Tsyal. „Cirkas mano gyvenime atsirado labai vėlai, – pasakoja. – Visada sekėsi tikslieji mokslai, baigiau inžinerijos studijas, o tada staiga apsisprendžiau: jei noriu tapti cirko artiste, reikia daryti tai dabar, kol dar ne vėlu. Daugelis akrobatų gimsta cirko šeimose, maniškėje nebuvo nieko panašaus: tėvai vylėsi, kad darysiu saugią ir užtikrintą inžinierės karjerą, ir buvo nemaloniai nustebinti, kai pasirinkau kitą kelią. „Juk tu susižeisi, gal net užsimuši“, – išsigando mama. Bet saugumu čia labai rūpinamasi. Komandoje juokaujame, kad kontorų klerkai dažniau susižeidžia važiuodami į darbą nei mes, akrobatai, šokinėdami nuo tramplinų. Cirko artistė esu dvylika metų ir dar niekada nesusižeidžiau – kur čia medis, kad pabelsčiau?..“
Anot Tanyos, vieni akrobatai treniruojasi prieš pasirodymą, kiti po jo. „Aš nesiplėšau: stengiuosi pasirodymui atiduoti visas jėgas, o paskui – gerai išsimiegoti, – teigia ji. – Dar dėstau – vedu pamokas akrobatams, to pakanka, kad išsaugočiau gerą fizinę formą. Valgau daug, labai mėgstu konditerinius gaminius. Laimei, turime nuostabią šefų komandą: su jų kepiniais ir kava aš sugebu puikiai funkcionuoti – ir išlaikyti maždaug šešiasdešimties kilogramų svorį. Esu aukšta, kaip ir beveik visi artistai šiame šou: toks buvo atrankos reikalavimas, nes naviai turi būti aukšti. Palyginti su kitais akrobatais, mes kone milžinai.“
„Toruk“ yra antrasis Tanyos šou cirke „Cirque du Soleil“ – prieš tai ji keliavo po pasaulį su spektakliu „Quidam“. Stebint, kaip nuostabiai vartosi ant lyno arenos palubėje, sunku patikėti, kad jai – 37-eri. „Kiekvienas darbas turi pliusų ir minusų: retai grįžtame namo, kiekvieną savaitę atsiduriame vis kitame viešbutyje ir kitoje lovoje... Aš ištekėjusi, ilgiuosi Monrealyje likusio vyro, – prisipažįsta ji. – Užtat mes keliaujame po pasaulį, sutinkame naujų žmonių. Vyras vertina, kad dirbu mėgstamą darbą. Pats dirba ligoninėje: jeigu tik turi laisvų dienų, o aš esu šalyje, kur nereikia vizos, – atskrenda pas mane. Neišsiskiriame ilgiau nei trims mėnesiams. Jis žino, kad nedirbsiu šio darbo amžinai – vieną dieną grįšiu namo. Tačiau norėčiau likti cirke: kai baigsiu artistės karjerą, galbūt dirbsiu scenos vadybos srityje. Cirkas įauga į kraują, tampi nuo jo priklausomas.“
Namai ten, kur pats yra
Pagrindinius vyrų vaidmenis šou atlieka prancūzas Jordanas DELVINGT (27) ir čekas Jakubas PLSEKAS (32), buvę gimnastai. Jordanas anksčiau Paryžiuje dirbo gaisrininku, galiausiai pasuko į cirką. „Neturiu scenos baimės. Kai koncentruojuosi į triukus, net pamirštu, kad mane stebi daug žiūrovų, – juokiasi jis. – Treniruodamasis kartais patiriu traumų, šią vasarą teko operuotis, bet pačiam reikia būti atsargiam. Patekti į „Cirque du Soleil“ buvo mano didžioji svajonė – visi akrobatai apie tai svajoja, nes tai – karjeros viršūnė. Daug treniravausi, nusiunčiau filmuotų triukų, mane pakvietė į atranką Paryžiuje – ir po kelių mėnesių pasiūlė sutartį. Dirbu čia jau ketverius metus, turiu merginą, ji taip pat šiame cirke dirba akrobate, taigi nuolat esame kartu. Kitus draugus ir artimuosius matau labai retai. Manau, kad mano namai yra ten, kur pats esu.“
Jakubas Plsekas nuo mažens buvo hiperaktyvus, išbandė kone visų rūšių sportą, galiausiai jį rado gimnastikos treneriai ir išsivežė į Brno sporto mokyklą. „Buvau jaunių nacionalinėje komandoje, svajojau dalyvauti olimpiadoje, bet pritrūko sėkmės, – prisimena Jakubas. – Išgirdau, kad šis cirkas – geriausias pasaulyje, nusiunčiau savo įrašų – ir prieš vienuolika metų mane priėmė. Dalyvavau šou „Saltimbanco“, su juo lankiausi Vilniuje. Paskui porą metų dirbau kruiziniuose laivuose, o dabar vėl įsiliejau į cirko komandą. Šis gyvenimo būdas man patinka, jis beprotiškai greitas. Kiek šalių esu aplankęs?.. Beveik visas. Tačiau ateityje norėčiau mažiau keliauti, daugiau dirbti viename teatre, nes turiu merginą ir noriu sukurti šeimą.“