„Išgirdus, kad Europos Sąjunga net 15-kai tūkstančių ES aštuoniolikmečių dovanos nemokamą kelionę traukiniais, idėja atrodė labai tolima ir nepasiekiama, – pasakojimą pradeda Patricija Gedaitė. – Tiesą sakant, atsitiktinai rastos straipsnių antraštės nugrimzdo užmarštin – jos atrodė lyg apgaulinga „Sveikiname! Jūs laimėjote telefoną“ reklama.“
Visgi sparčiai sklindant žiniai apie ES iniciatyvą, Patricijos užsidegimas vis labiau augo ir paraišką ji galiausiai nusiuntė. „Laiško iš „DiscoverEU“ laukiau labiau nei egzaminų rezultatų. Teigiamas atrankos rezultatas sukėlė nevaldomą džiugesį ir kūlversčius per visą kambarį“, – prisipažįsta mergina. Dovaną nuo ES – galimybę mėnesį nemokamai keliauti po Europą traukiniais – gavo ir jos draugė Gerda. Buvusios bendraklasės į kelionę nusprendė leistis drauge.
„Planuojant kelionę kilo nemažai sunkumų, nes net gavus patvirtinantį laišką nebuvome iki galo užtikrintos, ar viskas pavyks. Kad tikrai važiuojam, ir tėvai, ir mes pačios patikėjome tiktai išvykusios. Nusprendėme keliauti rugsėjį ir jau rugpjūčio vidury gavome „InterRail“ pasus, leidžiančius traukiniais važiuoti septynias pasirinktas dienas“, – pasakoja Patricija.
„Pirmiausia norėjome aplankyti keturias šalis, vėliau planą susiaurinome iki Prancūzijos ir Italijos, o galų gale apsiribojome vien Italija. Net likus savaitei iki kelionės pradžios nebuvome sumaniusios, ką aplankysime, viską susiradom per kelias dienas ir iki išvykimo nuolat keitėme maršrutą.
Į kelią leidomės rugsėjo 3 dieną, grįžome rugsėjo 29 d. Per 26 kelionės dienas aplankėme Veneciją, Florenciją, Sieną, Romą, Barį ir dar dvylika mažesnių miestų aplink. Susipažinom su įvairiais Italijos regionais: ir Ligūrija prie jūros, ir snieguotais kalnynais šiaurės vakaruose.“
Loie ežeras Gran Paradiso nacionaliniame parke, Aostos slėnyje, pasiektas po 4 valandų lipimo stebint įspūdingus kalnų peizažus. Vandenyje dėl stingdančio šalčio buvo įmanoma išbūti 15 sekundžių, nuotr. iš asmeninio archyvo
Kelionės metu merginos naudojosi „Couchsurfing“ programėle – gyveno pas vietinius, kurie, mainais už pažintis su keliautojais, svetingai siūlo nemokamą nakvynę, bet nevengė ir „Airbnb“. Patricijos teigimu, bendravimo su italais netrūko, tačiau kartu su Gerda ji ne kartą liko nustebinta pietiečių būdo.
„Po 18 valandų trukusios kelionės iš Varšuvos į Veneciją užsisakytą viešbutį 1 val. nakties radom užrakintą. Pusvalandį stovėjome prie durų, skambinome visais nurodytais numeriais, bet nieko nepešėme. Vėliau paradines viešbučio duris atidarė grįžusi porelė. Po atkaklaus baladojimosi į registratūrą kambario raktus padavė apsimiegojęs italas, kuris, pasirodo, visą laiką ramiai sau miegojo!“
Merginas nustebino ir itališkas temperamentas. „Kartą apsistojome pas vietinį italą. Kelioms minutėms jis užstatė kito asmens mašiną ir visi kartu nulėkėm į parduotuvę. Grįžtančius pasitiko garsus automobilio signalas bei itališki keiksmai. Vairuotojas buvo be galo piktas, užsipuolė, kilo muštynės, aplinkiniai bandė juos išskirti, atvažiavo policija. Teko duoti parodymus ir važiuoti į ligoninę, nes draugui italui sumušė pusę veido, jam sutriko regėjimas.“
Visgi tai – tik keli įdomūs incidentai, virtę istorijomis, kurias smagu prisiminti ir papasakoti. „Per tas 26 kelionės dienas pamatėme begalę gražių vietų – Italija iš visų Europos šalių man kol kas paliko didžiausią įspūdį. Nustebino beprotiškai gražūs miestukai, kalnai ir ežerai, architektūra bei nedaugeliui žinoma Romos bažnyčioje esanti „Capuchin Crypt“: 7 kriptos, kuriose sienos, lubos, net lempos ir žvakidės padarytos iš 3700 žmonių kaulų.“
Šis mėnuo buvo vienas geriausių mano gyvenime, – pasakojimą baigia Patricija. – Daug išmokau ir suradau naujų idėjų. Jei būčiau aštuoniolikos, dabar pat pildyčiau aplikavimo formą dar kartą.“
