Baltijos baleto teatro įkūrėja, choreografė Marija Simona Šimulynaitė su sutuoktiniu Baltijos baleto teatro direktoriumi, scenografu Erlandu Smolsku rugpjūčio 10-ąją atšventė trečiąsias vestuvių metines. Odinę santuokos sukaktį pora paminėjo ten, kur prieš septynerius metus iš pirmo žvilgsnio užgimė jųdviejų meilė, – Nidoje.
„Mes, kaip asmenybės, esame it vanduo ir oras – tai kyla bangos, tai nurimsta, viskas harmonijoje, tad prie jūros mums labai tinka būti“, – šypsodamasi portalui Žmonės.lt sako M.S.Šimulynaitė.
Nieko keisto, kad odines vestuvių metines, kaip sako choreografė, jiedu paminėjo audringai.
„Diena sutikta audringai – ir Nidos paplūdimyje vykusiuose renginiuose pabuvome, ir kateriu plaukiojome, o galiausiai romantiškai vakarieniavome prie jūros, stebėjome saulėlydį. Viskas buvo tiesiog tobula“, – šypsosi ji.
Filmo verta meilės istorija
Marijai Simonai ir Erlandui Nida – ypatinga vieta. Būtent čia po sudėtingų asmeninių išbandymų jiedu prieš septynerius metus pamilo vienas kitą. O tam, kaip teigia pašnekovė, reikėjo vos vieno žvilgsnio!
„Kaip tik tuo metu aš po šešerių metų draugystės buvau išsiskyrusi su vaikinu, su kuriuo santykiai buvo labai toksiški, sudėtingi, alfonsiški, galiu sakyti... Aš po tokių dramatiškų skyrybų taip norėjau rimtos, gražios meilės, tad kai su drauge atvykau į Nidą, atsimenu, gulėjau pliaže, prisiglaudusi prie akmenų, ir galvojau: „Dieve, atsiųsk man tą tikrą, gražią meilę“, – atvirauja Marija Simona.
Svajonės išsipildymo nereikėjo laukti ilgai – mylimąjį choreografei dangus atsiuntė vos po savaitės.
„Kartu su drauge eidamos pamariu pamatėme sėdint keletą vaikinų. Kaip visada jie užkalbino tik mano draugę, nes aš esu tas bjaurusis ančiukas, į kurį niekas nežiūri. Jie šneka, o aš sėdžiu sau, laukiu, kol pabaigs, tik pasuku galvą ir žiūriu, kad sėdi simpatiškas vyras ant suoliuko ir žiūri į mane. Nors visą gyvenimą sakydavau, kad meilės iš pirmo žvilgsnio nebūna, tąkart supratau, kad būna. Žiūrėjome su Erlandu vienas į kitą apsiseilėję“, – prisiminusi juokiasi Marija Simona.
M.S.Šimulynaitė atvira – vos susitikę su Erlandu, jiedu suprato, jog yra vienas kitam skirti.
„O, Dieve, tikrai mes vienas kitą įsimylėjome iki beprotybės! Mes sėdėjome visą naktį, šnekėjome ir tik žiūrime, kad jau aštunta valanda ryto. Niekur nesinorėjo eiti, atrodo, daugiau nieko gyvenime nereikia... Jūs tik įsivaizduokite, kitą dieną nuėjome į Nidos bažnyčią ir klausėme kunigo, ar galėtų mus sutuokti, bet jis sako: „Vaikeliai, čia eilė labai didelė. Prieš metus reikia tartis“. Tai ir nusiraminome keliems metams, – juokiasi choreografė. – Tikrai, kai turėsiu laiko, parašysiu scenarijų, nes mūsų istorija – verta filmo.“
Pasak Marijos, aplinkiniai į begalinę jųdviejų meilę iš pradžių žiūrėjo skeptiškai. „O ką jūs manote, visi prognozavo, kad jei jau mūsų meilė tokia stipri, tai ji greitai ir baigsis. Neva meilė turi būti su saiku. Nieko panašaus – pas mus jokio saiko nebuvo ir nėra. Mes kaip išprotėję ir iki vestuvių, ir po vestuvių“, – nusikvatoja M.S.Šimulynaitė.
Pirmiau – vestuvių data, tik tuomet piršlybos!
Vestuvių šventę Marija Simona ir Erlandas norėjo iškelti jųdviejų kelius sujungusioje Nidoje, tačiau ceremoniją suplanavo Birštone. M.S.Šimulynaitė juokiasi, kad kitaip ir būti negalėjo – jos mamos gimtinėje apsilankęs Erlandas iškart pamilo šį miestą. Tiesa, vestuvių datą pora pasirinko atsitiktinai, tikriausiai ir ją atsiuntė pats dangus.
„Birštone plaukiojome valtimi ir pamačiau beprotiškai fainą vilą. Paskambinau šios vilos savininkams, jie man sako, kad laisva tik viena diena – rugpjūčio 10-oji. Sakau jam, kad imam, nors dar net neturėjau pinigų šventei. Ką jau kalbėti apie šventę – Erlandas dar net nebuvo man pasipiršęs, – juokiasi ji. – Tuomet ir sakiau jam: „Pasipiršk man greičiau, juk tuoksimės“, – su šypsena prisiminimais dalijasi pašnekovė.
Nors po tokio pareiškimo piršlybomis nustebinti būtų sudėtinga, Marija Simona atvirauja, kad Erlandui vis vien pavyko padaryti staigmeną.
„Jis pasipiršo labai paprastai, romantiškai. Nupirko didelę rožių puokštę ir pažadino mane ryte ją įteikdamas. Aš, aišku, nervuota, nes nemėgstu, kai prižadina mane, sakau, kam tos gėlės, juk nėra jokios progos. Jis sako: „Ieškok progos“. Tuomet ir radau rožėse žiedą. Iš tiesų, jis labai gudrus, jei būtų sakęs einame į kokį restoraną ar kopiame į kalną, iškart būčiau supratusi. Mane sunku nustebinti, aš greitai viską perprantu“, – pasakoja ji.
Namuose vyrauja harmonija
Septynerius draugystės ir trejus santuokos metus skaičiuojanti M.S.Šimulynaitė neslepia, kad vestuvės santykius su Erlandu šiek tiek pakeitė.
„Kai užsidėjome žiedus, tik dar labiau sustiprėjo tarpusavio ryšys. Atrodo, kad įvyko mudviejų begalinės meilės užpatentavimas. Vis tiek santuoka nėra vaikų žaidimas. Tuo labiau, kad susituokėme brandūs, būdami 34-35 metų amžiaus, tai ir išsilakstę ir atsibėgioję ir visko atsiragavę“, – atvirauja ji.
O ir namuose, pasak choreografės, jiedu gyvena harmonijoje – viską daro kartu.
„Erlandas pagal Zodiaką yra Žuvis, o aš – Svarstyklės, o pagal kinų horoskopą, aš esu gimusi Kiaulės metais, o jis – Šuns. Mes tikrai kaip neišskiriami draugai. Ir dirbame, ir atostogaujame, viską darome kartu, o jei tik koks nesutarimas – iškart atsisėdame ir keletą valandų jį analizuojame. Reikia išspręsti, kad daugiau taip nepasikartotų. Nors išduosiu paslaptį, būna, kad ir pasikartoja“, – nusišypso M.S.Šimulynaitė.
O ar neseniai vestuvių metines sutikusi pora pasvajoja apie šeimos pagausėjimą? Marija Simona atvira – kalbos apie atžalas jų namuose vis dažnesnės.
„Pamąstome apie tai. Nors dieviname tą laisvę, tačiau paskaičiavome, kiek metų būtų mums, kai vaikui sueitų 20 ar 30 metų, išsigandome ir galvojome: „Dieve, gal reikia kažką paspartinti? Kaip tik dabar analizuojame šį klausimą kone kiekvieną vakarą. Vaikas yra didžiulė atsakomybė, o ir viso gyvenimo universitetas, kuriame būsi pagrindinis studentas, sėdintis pirmame suole prie dėstytojo. Didžiulė atsakomybė, tad ir svarstome ilgai“, – atvirauja M.S.Šimulynaitė.
Marijos Simonos Šimulynaitės ir Erlando Smolsko vestuvių akimirkos:
