Jau daugiau nei 40 amžių žmogus sugeba panaudoti vilną - gamina iš jos drabužius, kojines, pirštines, šalikus, patalynę. Tačiau vilna surado savo vietą ir medicinoje. Vilna (lot. lana), tai natūralus pluoštas, gaunamas iš gyvūnų odos plaukų.
Seniausi istoriniai šaltiniai nurodo, kad vilna kaip pluoštas buvo pradėta naudoti dar prieš keturis tūkstančius metų. Šiandien pasaulyje yra sutinkamos kelios pagrindinės vilnos rūšys: avių, alpakų, kupranugarių, jakų, angoros ožkų (moheris) ir kašmyras. Šios vilnos rūšys viena nuo kitos skiriasi plauko ilgiu ir storiu. Kuo ilgesnis ir plonesnis plaukas, tuo kokybiškesnis, švelnesnis ir brangesnis pluoštas.
Nuostabios vilnos savybės
Vilnos pluoštas pasižymi tamprumu, elastingumu, šilumą ir garsą izoliuojančiomis savybėmis, jis sugeria drėgmę, apsaugo nuo UV spindulių ir yra atsparus karščiui, jį galima velti. Iki 110 °C kaitros veikiamas jis nesikeičia, tačiau nuo per aukštos temperatūros traukiasi. Vandenyje sudrėkinto vilnos plauko stiprumas sumažėja 5-15%, todėl ją patariama skalbti atsargiai. Tačiau net ir daug kartų išskalbtas vilnonis gaminys savo puikiųjų savybių nepraranda, jei tik yra teisingai prižiūrimas.
Nuo seno naudojama
Pradžioje ji buvo vartojama liaudies medicinoje, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vertinama ir naudojama klasikinės medicinos praktikoje kaip pagalbinė priemonė, galinti padėti medikamentams greičiau įveikti įvairius organizmo susirgimus.
Nr. 1 naujagimiams
Dar studijų metais tuometinėje Kauno medicinos akademijoje (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) stebėjau, kaip aprengiami neišnešioti naujagimiai inkubatoriuose: uždedamos vilnonės kepuraitės, užmaunamos pirštinės ir kojinės. Tačiau ne dėl šilumos - kad vilna, dirgindama odoje esančius receptorius, skatintų naujagimio kvėpavimo procesą, jis nepamirštų, kad turi kvėpuoti.
Kas tas lanolinas?
Literatūroje yra aprašyti pavieniai alergijos vilnai atvejai, o tai gali būti susiję su vilnoje esančiu lanolinu. Lanolinas yra natūralus vilnos plauką dengiantis riebalas, stabdantis erkučių ar grybelio atsiradimą. Kartu tai ir natūralus antiseptikas, kuris tirpdamas įsiskverbia į odos poras ir turi teigiamą poveikį sąnariams, atpalaiduoja veikia raumenis, padeda gerinti žmogaus kraujotakos ir kvėpavimo sistemas bei neretai naudojamas ingredientas veido kremų gamybai kaip drėkinamoji priemonė.
Geram miegui
Vilna sukuria aplink kūną tam tikrą termoizoliacinį barjerą, kuris apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, todėl padeda palaikyti pastovią natūralią kūno temperatūrą. Vilna puikiai sugeria ir išgarina drėgmę, todėl pasirinkus vilnonę patalynę, neteks atsibusti išpiltam prakaito, o tai ypač svarbu geram miegui užtikrinti, bei nuovargiui ir stresui mažinti. Tokioje patalynėje nesidaugina prakaito kvapą sukeliantys bei alergijas provokuojantys pelėsiai, bakterijos ir namų dulkės. Vilna – idealus variantas tiems, kas stipriai prakaituoja ar jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius.
Pagalba medicinoje
Jau dirbdamas chirurgu atkreipiau dėmesį į tai, kad šiluma padeda mažinti skausmą, tinimą, pagerina sąnarių judrumą. Pradžioje pacientams paskirdavau šiltus kompresus, šildančius tepaliukus su kamparu, termoforus, elektrines pagalves, infraraudonųjų spindulių lempas. Šios priemonės buvo veiksmingos, bet ne kiekvienam prieinamos ir patogios. Ieškodamas alternatyvų pasidomėjau vilnos savybėmis. Paaiškėjo, kad tai nesudėtingas, nebrangus, saugus ir veiksmingas būdas, galintis padėti greičiau atsigauti po tam tikrų ligų. Nesakyčiau, kad pagrindinis ligos gydymo būdas, tačiau vilna, kaip pagalbinė priemonė, gali padėti pagerinti vietinį vaisto veikimą, kraujotaką, padėti palaikyti pastovią kūno temperatūrą.
Mano, kaip gydytojo, praktikoje, vilna ir jos gaminiai gali būti naudojami padedant gydyti daugelį išorinių ligų. Tai ir degeneracinės sąnarių ligos, kaulinio audinio pažeidimai, raumenų pažeidimai, sausgyslių, raiščių uždegimai. Vilnoniai paklotai yra dažna priemonė pragulų prevencijai. Kaip jau minėta, vilna gali būti pasitelkiama padedant gydyti kraujotakos bei odos jutimo sutrikimus, apskritai stiprinti organizmo imunitetą, gerinanti kraujotaką.
Noriu pabrėžti, kad iš vilnos pagamintos ar vilna padengtos ortopedinės priemonės turi būti ergonomiškos, tinkamo dydžio, formos, pritaikytos prie kūno formos, kad tvirtai ir patogiai laikytųsi.
Atsiminkime, kad vilnos gaminiai problemų tikrai neišspręs, tačiau neabejotinai gali padėti sustiprinti bei prailginti įprastinio gydymo poveikį, tuo pačiu gali padėti sutrumpinti gijimo laiką, sumažinti gydymo išlaidas.
