„Būti ar nebūti“ festivaliams: „Loftas Fest“ užsimena ir apie juodžiausią scenarijų

„Loftas Fest“, Gražvydo Kaškelio nuotr./ Živilė Diawara, Pauliaus Peleckio nuotr.
Autorius: Laura Kešytė
Publikuota: 2020-05-04 20:17
Vyriausybės sprendimu nuo gegužės 10 dienos leidžiama atnaujinti skrydžių maršrutus. Grąžinami nedideli renginiai atvirose erdvėse, jei būtų užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. metrų plotas, tenkantis vienam asmeniui, ir ne mažesnis nei dviejų metrų atstumas tarp asmenų. Ar karantino švelninimas suteikia vilčių didžiųjų festivalių organizatoriams? Kalbamės su „Loftas Fest“ vadove Živile Diawara.

Živile, kokiomis nuotaikomis gyvenate? Kokia situacija su „Loftas Fest“ – ar pavyks jį surengti šįmet?

Kadangi mūsų festivalis vyksta rudenį, vilčių dar turime. Gera žinia ir tai, kad po truputį pradeda atsidarinėti sienos. Vis dėlto, kalbėti ne tik apie „Loftas Fest“, bet ir renginius, kuriuos įprastai turėdavome „LRT Opus“ vasaros terasoje, dar anksti. Su dabartinėmis, nors ir sušvelnintomis, karantino sąlygomis koncertų organizatoriai dirbti negali. Galbūt reikalavimai keisis ateityje, tačiau žinoti konkrečiai – kaip ir kada – mums reikia jau dabar, nes festivalis – didžiulė ekosistema, į kurią sudaro ne tik renginio organizatoriai, atlikėjai, asistentai, bet ir visas techninis personalas, maistininkai, kitų paslaugų tiekėjai.

Viskas, ką šiuo metu galime daryti, tai kiekvienam projektui ar renginiui turėti numatę mažiausiai tris skirtingus planus, atskiras koncepcijas. Ir taip ne tik „Loftas Fest“, bet ir konferencijai „What's Next“, muzikos inkubatoriui „Novus”, „LRT Opus terasai“ bei rudenį suplanuotiems koncertams. Mąstome ir apie kai kurių projektų transformavimą į internetinius ar kitokius formatus, tačiau tai tinka tikrai ne viskam, ypatingai festivaliams, kurių esmė ir yra žmonių bendrystės jausmas būnant kartu čia ir dabar. Žinoma, sekame pasaulinę situaciją, stengiamės prognozuoti tikėtiną scenarijų. Deja, kol kas esame nežinioje, todėl dar negalime paleisti bilietų. Rėmėjai taip pat stabdo savo kampanijas. Taigi, dabar mąstome ne tik apie festivalį, bet ir apie apskritai tokio reiškinio kaip „Loftas” išlikimą.

Tikitės sulaukti valstybės paramos?

Pats festivalis yra dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos iš strateginių tarptautinių renginių finansavimo programos – tai mums nors ir neišsprendžia, bet tikrai palengvina situaciją. Šiuo metu vyksta įvairios diskusijos su Kultūros ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Savivaldybe apie tai, kokios pagalbos sektorius gali sulaukti. Tarsi vyksta kažkas, tačiau viskas juda labai lėtai ir fragmentuotai. Nors sektorius yra suformulavęs pats, kokios pagalbos jiems reikėtų, atrodo, kad reikia perlipti kalnus, įrodyti kiekvieną argumentą.

Kiek įmanoma susimažinome kaštus, išsinagrinėję visas priemones, tačiau jų nepakanka susidariusiai situacijai spręsti. Patirtus nuostolius sudaro tiek jau padarytos investicijos į renginius, tiek einamieji kaštai bei negautos pajamos – sustabdyti rėmimai, pajamos iš nuomos ir pan. Kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, kol mes dar diskutuojame, jau išdalino pirmines dotacijas visam sektoriui. Juk tai, kad negalime gauti pajamų iš savo veiklos, nėra mūsų kaltė, tad kodėl vieni turime nešti nuostolius, kurie kasdien vis auga?

Ar esate numatę juodžiausią scenarijų?

Matematika atrodo taip: „Lofte” per metus įvyksta apie 200 renginių. Tai mūsų pagrindinė veikla. Į ją įtraukta begalė kitų žmonių. Viskas veikė tik dėl to, kad veikė nenutraukiamai. Dabar jau pas mus atšaukta arba perkelta apie 20 didelio ir apie 30 mažo masto renginių, vasarą turim pakibusių dar virš 60 renginių. Didelis klausimas, kas bus toliau, ir kaip mes turėsime transformuotis?

Dar kol kas neleidžiame sau užsidepresuoti. Viltis miršta paskutinė. Tačiau, taip, realiai viskas labai paprasta – bankrutuojame, užsidarome ir keičiame profilį. Nesakau, kad šis variantas nėra svarstytinas, bet kol kad dar žiūrime, ką galime padaryti.

Praeitą savaitę po ilgų sektoriaus ir įvairių institucijų diskusijų pasiekė gera žinia dėl bilietų grąžinimo sąlygų pakeitimo patvirtinimo. Taip pat, ką tik pasiekė geros žinios, kad Vilniaus m. savivaldybė paskelbė specialų planą ir pagalbos priemones kovai su COVID-19 pandemijos pasekmėmis ir ypatingai išskyrė kultūros ir kūrybinį sektorių. Tikimės, kad tai bus greitos priemonės, o jas detalizuoti bus pakviesti ir pačio sektoriaus atstovai.

Nors dar labai ribojamai, bet jau atsidarėme lauko terasą „Elfa” kieme. Tačiau jei mūsų veikla greitu laiku nebus atpalaiduota, visgi, tai nepadės išgelbėti viso aparato. Be abejo, turi būti atsižvelgiama į saugumo priemones, bet apribojimai turėtų būti adekvatūs ir lygūs su kitomis veiklomis – prekyba, bažnyčia, sportu ir pan.

Sektoriaus giluminė įtaka visiems ekonominiams ir socialiniams procesams yra nematoma, bet kur kas didesnė nei galvojama. Ne tik mes su Viktoru, bet ir visa mūsų karta labai jaučiame, kaip per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė Lietuva, Vilnius. Jei viskas, kas buvo kurta, tiesiog imtų ir sugriūtų, būtų labai liūdna. Tikimės, kad šios krizės akivaizdoje vis daugiau bus suvokiama ir viešai pripažįstama kultūros ir kūrybiškumo reikšmė.

Naujausi straipsniai