Būti apsaugotam – vaiko prigimtinė teisė

Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė / Irmanto Gelūno nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-03-07 15:00
Lietuvoje intensyviai rengiamasi įgyvendinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus. Jau nuo liepos 1 dienos visų mažųjų piliečių teisės bus ginamos vienodai, nesvarbu, kurioje šalies vietoje gyvena. Savo pareigų neatliekantiems tėvams už tai bus taikoma vienoda atsakomybė ir tomis pačiomis sąlygomis tiesiamos specialistų pagalbos rankos. Apie visa tai – pokalbis su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktore Žydrone ŽUKAUSKAITE-KASPARIENE.

Iki šiol į skriaudžiamų vaikų situacijas regionuose skirtingos valdžios institucijos reaguodavo nevienodai?

Pasitaikydavo labai įvairių praktikų, jos priklausydavo netgi nuo politinės padėties savivaldybėje, negražių situacijų, kai specialistams drausdavo atskirti vaikus nuo smurtaujančių šeimų – neva nėra kur jų padėti. Tačiau nuo liepos 1 dienos praktika bus suvienodinta. Nesvarbu, kur vaikas gimė, – visur jo teisės turi būti saugomos vienodai, o jeigu yra pažeidžiamos, grėsmės lygiai nustatomi pagal tą patį standartą. Jeigu jau taip nutinka, kad vaiką iš šeimos reikia paimti, nes kyla pavojus jo sveikatai ar net gyvybei, visos procedūros turi būti aiškios ir visiems vienodai suprantamos.

Atrodo, kad vaiko teisių apsaugos specialistai nebeturės darbo valandų?

Ne visai taip. Kad būtų operatyviai reaguojama į kiekvieną situaciją, šie specialistai turi būti pasiekiami visą parą. Ir, tarkim, jeigu trečią nakties policija gaus pranešimą, kad šeimoje smurtas ir ten galimai yra vaikas, į įvykio vietą vyks ne tik policijos pareigūnas, bet ir vaiko teisių apsaugos darbuotojas. Jis turės teisę įvertinti situaciją ir priimti sprendimą išsivežti (arba neišsivežti) vaiką. Nustačius antrą grėsmės lygį, jis bus paimamas iš šeimos. Galimybė susisiekti su specialistu bus ir tiesioginė.

Kas yra antras grėsmės lygis?

Kai iškilęs pavojus sveikatai, gyvybei, kai smurtaujama, kai vaikas yra sužalotas – bus aiški situacijos nustatymo procedūra. Kiekvienas darbuotojas bus specialiai mokomas, tad subjektyvių vertinimų neturėtų likti – viskas bus suvienodinta.

Irmanto Gelūno nuotr.
Irmanto Gelūno nuotr.

Ar tai reiškia, kad vaiko teisių apsaugos darbuotojai miegos su įjungtais telefonais?

Lietuvoje savo darbo vietose nuolat budės 88 vaiko teisių apsaugos darbuotojai, bus suformuotos mobilios komandos. Į įvykio vietą vyks po du darbuotojus, kurie rūpinsis visa apskritimi. Gavęs signalą iš policijos mūsų ekipažas irgi vyks kartu, kad galėtų įvertinti situaciją. Jei vaikas bus paimamas dėl jam iškilusios grėsmės, mobilios komandos užduotis bus padėti šeimai suprasti, kas įvyko, ir teikti visą įmanomą pagalbą, kad jos nariai suvoktų savo elgesio pasekmes. Nes dažnai smurtą išprovokuoja alkoholio, narkotikų vartojimas. Pirmosios dvi savaitės po vaiko paėmimo kritiškai svarbios, todėl šeimos nariams mėgins padėti priklausomybės ligų konsultantai, psichologai, kai kuriais atvejais – ir psichiatrai.

Turbūt yra atvejų, kai vaikams geriau augti ne su tikraisiais tėvais?

Mūsų, kaip ir Vaiko teisių konvencijos, siekis – kad vaikas gyventų biologinėje šeimoje ir paėmimas nebūtų savitikslis. Mūsų tikslas – sutelkti visas pajėgas ir padėti šeimai, kad vaikas į ją galėtų grįžti. Tačiau įstatymo pakeitimuose atsirado naujas dalykas – dvylikos mėnesių terminas, kai dirbama su šeima, su tėvais, bandomi įvairūs variantai, kaip būtų galima grąžinti vaiką. Jeigu nepavyks, praėjus metams (o kai kuriais atvejais – ir anksčiau) beliks konstatuoti, kad sistema nieko pakeisti nebegali ir vaiko interesai bus geriausiai užtikrinami, kai jį globos ar įvaikins kita šeima.

O jeigu, tarkim, motina išsiblaivys po trejų metų ir užsimanys susigrąžinti atžalą?

Tėvams valdžia gali būti ribojama arba laikinai, arba nuolatos – sprendimą priima teismas. Kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai.

Irmanto Gelūno nuotr.
Irmanto Gelūno nuotr.

Įstatymo pakeitimuose numatytos ir naujos – atvejo vadybininko – pareigos savivaldybėse?

Nustačius vaikui iškilusį grėsmės lygį, prasidės atvejo vadybos procesas, kurį koordinuos savivaldybėje dirbantis socialinis darbuotojas. Būna labai daug tokio proceso sudedamųjų dalių: mokykla, darželis, sveikatos priežiūros įstaiga, artimieji bei giminaičiai, policija – įvairios suinteresuotos pusės, kurios dirba su šeima. Taip nutikdavo, kad tarp tų visų sistemų vaikelis imdavo ir pasimesdavo. Tad nuo šiol atvejo vadybos procese visada privalomai dalyvaus du žmonės: atvejo vadybininkas iš savivaldybės ir darbuotojas iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kuri nuo liepos 1 dienos tampa centralizuota. Šis tandemas spręs susiklosčiusią situaciją. O visos susijusios institucijos turės prievolę šiame procese dalyvauti.

Savivaldybėms prireiks papildomų socialinių darbuotojų etatų?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tam skiria papildomą dotaciją. Liepą pradėsime dirbti su didesne žmonių grupe, kad galėtume operatyviai reaguoti į iškilusias grėsmes vaikui ištisą parą. Dedame visas pastangas, kad situacija Lietuvoje pagerėtų.

Nebijote kaltinimų, jog biurokratinis aparatas plečiasi, o lėšos dienos centrams renkamos iš privačių asmenų?

Paradoksas: praėjusiais metais savivaldybės sutaupė ir į biudžetą grąžino 140 milijonų eurų, skirtų socialinėms išmokoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Nors tuose rajonuose, kur yra vaikų dienos centrai, paimamų iš šeimos nepilnamečių skaičius yra mažesnis. Tačiau tik nuo savivaldybės priklauso, kam nusprendžia skirti pinigų pagal patvirtintus sąrašus. Manau, kad socialinė sritis vis dėlto turėtų tapti prioritetinė. Nes svarbiausia yra žmonės, o tik paskui pastatai, keliai ir kiti dalykai.

Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose

Naujausi straipsniai