Po įvykdyto karinio perversmo Mianmare jau keturis mėnesius trunkantys kruvini portestai apvertė žmonių gyvenimus aukštyn kojomis. Vasario 1-ąją Mianmaro kariuomenei perėmus valdžią, miestų gatves užtvindė protestuotojų, pasiryžusių už laisvę paaukoti gyvybę, minios. Balandį iš Mianmaro sugrįžusi lietuvė theravados budizmo vienuolė Piya Dassi skaudžius įvykius matė savo akimis.
„Kariuomenė terorizuoja gyventojus… Labai skaudu žinoti, kad žmonės žūsta“, – portalui Žmonės.lt dar būdama Mianmare pasakojo ji.
Mianmare ne vienerius metus gyvenusi Piya Dassi į Lietuvą sugrįžo balandžio mėnesį. Lietuvė 2013 metais priėmė įžadus, o šiemet užbaigė Pali kalbos ir Budizmo studijas Šan valstijos regioniniame budistiniame universitete Mianmare. Pašnekovė į gimtinę sugrįžo aplankyti mylimo tėčio ir, rodos, kruvini įvykiai bent kuriam laikui liko tik priminimuose.
Visgi nuo to, kas vyksta Birmoje, taip lengvai atsiriboti nepavyksta – ypač jei pats pajunti ten vykstančius siaubus. Lietuvoje šiuo metu gyvenanti Piya Dassi prisiminė, kad vasario 1-ąją prasidėjus kariniam perversmui šalyje, iš pradžių apie jį nieko nenutuokė.
„Ryte atsikėliau ir jau buvo dingęs telefono bei interneto ryšys. Pagalvojau, kad kažkas sugedo, tai papusryčiavau ir nuėjau pamedituoti į olą. Taip darydavau kiekvieną dieną. Grįžusi atgal žiūriu, kad jau atsirado ryšys ir pradėjau gauti žinutes. Žmonės vis klausė, ar man viskas gerai, ar aš saugi, o aš tuomet nieko nesupratau… Klausiau aplinkinių, kas vyksta. Buvome šoke. Tikrai iš pradžių nesupratime, kas vyksta“, – pasakojo Piya Dassi.
Vienuolynas, kuriame tuo metu gyveno Piya Dassi, buvo atokiau nuo miesto centro, tad nesibaigiančių protestų ji kasdien savo akimis nematė. Visgi didžiųjų Mianmaro miestų gatvės prisipildė tūkstančių žmonių.
Pasak pašnekovės, iš pradžių į protestus besirinkę žmonės nė negalėjo pagalvoti, kad karinė padėtis šalyje užsitęs taip ilgai ir pareikalaus tiek aukų. Žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, saugumo pajėgos vos per keturis mėnesius šalyje nužudė daugiau kaip 800 civilių.
„Pačioje pradžioje prasidėjo streikai, užsidarė ligoninės, mokyklos ir bankai. Visos valstybinės struktūros tapo labai nestabilios ir ta padėtis vis sunkėjo. Paskutinėmis mano buvimo Jangone dienomis, buvo baisu net vaikščioti gatvėmis. Įsivaizduokite, žmonėms reikia bėgti iš namų ir slėptis, nes jei jų pačių neranda kariai, tai paima jų šeimas“, – apie kraupius įvykius pasakojo Piya Dassi.
Pašnekovė pasakojo, kad Mianmaro gyventojai žavi vienybe. Į protestus prieš kariuomenę besirenkantys vietiniai stiprybės kovoje semiasi iš budizmo – į frontą stoja ramia širdimi.
„Mianmaro žmonės labai rūpinasi vieni kitais. Pavyzdžiui, dar pradžioje šalies prekybos centrai protestuotojams pradėjo nemokamai teikti maistą... Tas dosnumas yra kultūriškai įprastas.
Buda turėjo išvystyti keletą svarbių savybių, kad pasiektų nušvitimą. Viena iš jų – dosnumas, kuris reiškiasi keliais lygiais. Pirmiausia, jis gali būti kaip dovana, kad ir materiali, antra – kaip auka, kai, pavyzdžiui, aukojate kraujo, ir trečias – gyvybės auka. Mianmariečiai yra užaugę su tomis vertybėmis, tad vietiniai aukoja savo gyvybes už tą vienintelį tikslą ir tai daro ramia širdimi, tikėdami geresniu rytojumi“, – apie šių dienų situaciją kalbėjo ji.
Bandė padegti vienuolyną
Į Lietuvą sugrįžusi Piya Dassi pasakojo, kad vasario pabaigoje pačiame neramumų įkarštyje kažkas bandė padegti vienuolyną, kuriame ji gyveno. Šių dienų baisumus Mianmare prisiminusi pašnekovė teigė, kad tuomet vienuoliai pasikeisdami kurį laiką budėjo naktimis.
„Mūsų vienuoliai budėjo naktimis, nes tikrai buvo bandymų padegti. Tada dar girdėjau, jog kariškiai paleido tūkstančius kalinių, kuriems net mokėjo pinigus, kad jie padeginėtų žmonių namus. Nežinau, ar tai tiesa, bet man neina šito suvokti“, – žodžius rinko ji.
Visgi net ir tokioje situacijoje, pasak Piya Dassi, budizmo mokytojai ragino vienuolius išlikti neutraliais ir teikti atjautą abiems konfliktuojančioms pusėms.
„Vieni vienuoliai aktyviai reiškia poziciją, kiti – ne. Mūsų mokytojas ragino neužimti jokios pozicijos, jei negali prasmingai prasidėti prie situacijos sprendimo. Atjautos reikia abiems pusėms.
Aš iki šiol praktikuoju geraširdiškumą – abiems pusėms siunčiu geras mintis. Man labai norisi, kad žmonės būtų laisvi, kad laimėtų šioje kovoje, bet aš linkiu gero visiems. Suprantu, kad žmogų kartais užvaldo valdžios troškimas, o tai nedaro žmogaus laimingesiu. Jis taip pat kenčia nuo to“, – kalbėjo Piya Dassi.
Į karinio perversmo kaustomą Mianmarą Piya Dassi pasakojo artimiausiu metu neketinanti sugrįžti. Pasak pašnekovės, rudenį ji planuoja atidaryti budistinį centrą Klaipėdoje.