Herefordas – mažai kam žinomas ir turistų palyginti negausiai lankomas miestelis Anglijos pietvakariuose. Tačiau Daivos Tamošiūnaitės kelionių žemėlapyje ši vieta užima ypač svarbią vietą. Čia gyvena jos 15 metų jaunesnis brolis su šeima ir D.Tamošiūnaitė stengiasi reguliariai jį aplankyti.
Šį vizitą Daiva vadina savotišku šeimos susitikimu – drauge su ja vyko ir mama, ir dukra Adelė, ten visos trys praleido kone savaitę. „Herefordas mums yra savotiška sanatorija. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme“, – Žmonės.lt pasakojo Daiva.
Pasak jos, smagu ne tik pamatyti brolį, klimatas tuose kraštuose itin tinka alerginę astmą turinčiai Adelei. „Pati stebiuosi kaip taip yra, tačiau ten ji užmiršta savo ligas. Nors ten drėgna, vėjuota, bet oras labai geras – viešnagė Hereforde kaskart tampa savotiška terapija kvėpavimo takams“, – pasakojo ji.
Vos už kelių dešimčių kilometrų už miestelio prasideda Velsas, kurio Daiva taip pat dažniausiai nepraleidžia aplankyti. „Mums patinka palaipioti po kalnus, pasidžiaugti gamta, pamatyti krioklius. Kai pailsi galva – pailsi ir kūnas“, – šyptelėjo Daiva, tačiau užsiminė, kad šįkart ten nuvykti nebeužteko laiko.
Savaitę Anglijoje praleidusi moteris sako nė nespėjusi pajusti, kaip greitai prabėgo dienos. Keli vakarai su šeima, pasivaikščiojimai po miestelį, pirkiniams skirtas laikas – štai ir viskas, savaitė tiesiog pralėkė.
„Man patinka miesteliai, kurie turi šarmo, kuriuose tarsi jaučiama tokia ypatinga dvasia. Vaikščiojome po Herefordo senamiestį ir galvojome: kaip neįtikėtina – dauguma namų čia pastatyti dar 17 amžiuje“, – mintimis dalijosi Daiva.
Lietuvos mastais tą miestelį reikėtų vadinti ne tokiu jau ir mažu miestu (jame gyvena apie 50 tūkst. gyventojų). Čia galima pamatyti ne vieną istorinį pastatą: kultūros paveldo saugomą biblioteką, nuo 13 amžiaus išlikusį muziejų, dar senesnę Katedrą.
Tačiau visur suspėti nepavyko, todėl teko dėliotis prioritetus. „Mano mamos gyvenimo ratas yra Plungė–Vilnius–Heringtonas. Norėjome, kad ji kuo daugiau pabūtų su sūnumi, derinomės grafikus ne tik pagal save, bet ir pagal ją“, – sakė Daiva.
Vaikštinėdamos po miestelį lietuvės vis užsukdavo nusipirkti kokį niekutį, vis ko paragaudavo. Viena įdomesnių vietų – lietuviukas restoranas miesto centre. Ir nors jo pavadinimas parašytas angliškai, pažodžiui verstųsi „Gintaro krantas“. „Interjeras lietuviškas, maisto patiekalai – irgi. Su broliu nusprendėme suvalgyti cepelinų. Mieste gyvena nemažai lietuvių, tačiau to nesijaučia – juos sunku atpažinti“, – sakė Daiva.
Ji prisiminė, kaip sykį Haringtone ją vietiniai atpažino parduotuvėje. „Manęs klausia, Daiva, ką jūs čia veikiate? Labai įdomus jausmas. Jie ten gyvena jau ne vienerius metus“, – juokėsi laidų vedėja.
Šios kelionės metu Daiva su šeima atšventė ir Heloviną, kuris ypač patiko Adelei. Daivos brolis turi tokio pat amžiaus dukrą, todėl mergaitės vaiduoklių šventei tąkart kaip reikiant pasiruošė: kepė keksiukus, darėsi šventinį makiažą, drožinėjo moliūgus, papuošė namus.
Ir nors ši proga tapo svarbiu kelionės akcentu, dar viena reikšminga proga susitikti Daiva laiko lapkričio 17 dieną minimą Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną. Ši jautri proga – svarbi visai šeimai.
Pasaulį anksčiau nei planuota išvydo Daivos dukra Adelė – ji gimė būdama vos 640 gramų svorio ir 32 centimetrų ūgio. Abi vyresniosios brolio dukros taip pat gimė neišnešiotos, o jaunėlė gimė dar mažesnė nei Adelė. „Taip jau yra mūsų šeimoje. Be to, visos mūsų šeimos mergaitės į pasaulį atėjo nors ir skirtingais mėnesiais, tačiau 13 dieną“, – sakė ji.