Broliai Remigijus ir Algirdas Gataveckai yra ne tik puikiai Lietuvoje žinomi menininkai, bet ir jaunystėje aukštumų pasiekę breiko šokėjai. Apie tai jie primena karts nuo karto sušokdami breiką arba teisėjaudami varžybose.
Teisėjų pareigos Gataveckams teko ir spalį vykusiame Lietuvos breiko čempionate. Čia broliai ne tik vertino dalyvių pasirodymus. Breiko varžybų pradžioje teisėjai visada atlieka trumpą pasirodymą. Ši tradicija – lyg įrodymas dalyviams, kad teisėjas vertas šių pareigų.
Žiūrėkite Algirdo ir Remigijaus pasirodymą:
Paauglystėje breiką pradėję šokti broliai Gataveckai dabar šį šokį prisimena stebėdami jaunuosius šokėjus ir vertindami juos kaip teisėjai. Tiesa, komisijos narių kėdės jiems atitenka ne veltui – Algirdas ir Remigijus yra profesionalūs breiko šokėjai, ne kartą tapę Lietuvos čempionais.
„Su broliu breiką šokame nuo 17-kos metų. Dėl sveikatos problemų nustojau šokti būdamas 31-erių, o Algirdas kurį laiką dar šoko“, – portalui Žmonės.lt pasakojo menininkas Remigijus Gataveckas.
Nors broliai šokti mokėsi patys be trenerių pagalbos, jiems pavyko pasiekti aukštų rezultatų ir breiko aikštelėje užsitarnauti profesionalų vardą.
„Savo laiku kovodavome su daugkartiniais pasaulio breiko čempionais iš Amerikos, Rusijos, Korėjos ir kitų užsienio valstybių. Į vis tai žiūrėjome rimtai ir atiduodavome visą savo laiką“, – teigė Remigijus.
„Šokti mokėmės savarankiškai, neturėjome jokių mokytojų. Buvome tikri gatvės vaikai, kurie šokį „išgimdydavo“ iš savo idėjų. Tuo metu interneto nebuvo, tad pagrindinis idėjų šaltinis būdavo breiko turnyrai, kuriuose mokydavomės vieni iš kitų. Jei pasisekdavo, kartais į mūsų rankas patekdavo vaizdajuostės, tad užfiksavę vieną kitą žingsnelį, galėdavome jį panaudoti savo šokyje“, – pridūrė Algirdas.
Lietuvoje žinomi menininkai sutaria, jog paauglystėje atrastas breikas išgelbėjo nuo blogų pasirinkimų. Pasak brolių, būtent šis šokis įtakojo jų asmenybę bei suteikė savivertės jausmą, kurio augant vaikų namuose itin trūko.
„Išmokome dirbti komandoje, laikytis disciplinos ir išsiugdėme valią. Ir nors tuo metu buvome iš gatvės atėję vaikai, kurie ant sienų piešdavo grafiti, vis dėlto naikinome stereotipus ir įrodėme, kad net ir tokiose sąlygose augę vaikai gali pasiekti kažko daugiau“.
„Tai buvo dar viena mūsų meninės išraiškos priemonė“, – pritardami vienas kitam sakė broliai Gataveckai.
Nors menininkams teko sustabdyti savo karjerą dėl sveikatos, tiek Remigijui, tiek Algirdui vis dar tenka prisiminti breiko judesius. Dalyvaujant breiko turnyruose bei čempionatuose, kaip komisijoms nariams, jiems neretai tenka įrodyti savo kompetenciją ir parodyti vieną kitą šokio judesį.
„Komisijos nariu negali tapti bet kas. Turi būti kažko pasiekęs ir nusipelnęs breiko pasaulyje. Kartais mums su broliu tenka tai įrodyti. Na, o jei neteisėjaujame, stengiamės breiko judesių nepamiršti ir kartais kvailiodami „sužibame“ namų scenoje“, – juokavo menininkas Remigijus Gataveckas.
