Trečiadienio vakarą Vilniaus „Siemens“ arenoje pasirodys visame pasaulyje garsi muzikos grupė iš Didžiosios Britanijos „Hurts“. Grupės nariai Theo Hutchcraftas ir Adamas Andersonas vilniečiams žada pusantros valandos trukmės pasirodymą, tai bus vienas didžiausių koncertų per visą „Hurts“ istoriją. Iškart po jo „Hurts“ išvyks į Varšuvą, Lenkiją, kur tęs savo koncertų turą „Exile“. Likus kelioms valandoms iki pasirodymo Vilniuje „Hurts“ bendravo su Žmonės.lt žurnalistais.
Atrodote labai žemiški, nors esate didelės muzikos žvaigždės. Ar buvote užsikrėtę žvaigždžių liga?
Theo: Kartais ja susergame, tačiau būti žinomiems mums prilygsta žaidimui. Tai tarsi gyvenimas sapne, bet tam, kad išliktume žemiški, reikia tai suvokti.
Adamas: Galų gale, nepamirštame, kad prieš kelerius metus neturėjome nieko, ir grįžti į tuos laikus nenorime. Stengiamės būti žmogiški, kad netektų nusivilti.
Šiuo metu maudotės šlovės spinduliuose. Nejau išties niekad nepagalvojate, kad galbūt norėtumėte vėl būti paprasti žmonės, kurių niekas nežino?
Theo: Mes niekada to nenorėjome. Tam ir pradėjome kurti, per savo kūrybą norėjome tapti žinomi ir gyventi visavertį, įspūdžių kupiną gyvenimą.
Adamas: Gyvenimas, kurį gyvename dabar, kur kas smagesnis. Nepasiilgstame nieko, kas liko praeityje.
Theo: Galų gale, dabar galime turėti įtakos žmonėms. Mūsų muzika žinoma visame pasaulyje ir tai džiugina – kaip gali norėti vėl būti nežinomas? Dabar gyvenimas – puikus.
Iki jūsų pasirodymo Vilniuje liko vos kelios valandos. Ką veiksite?
Theo: Persirengimo kambaryje turime šiek tiek aparatūros, paklausysime muzikos. Likus valandai iki pasirodymo apšilsime – galbūt paragausime kokio gėrimo.
Ką aplankėte Vilniuje? Čia praleidote visą dieną...
Theo: Diena buvo labai lietinga. Norėjome eiti apsižvalgyti, tačiau ta dargana... Matėme tik viešbučio vestibiulį. Tai mūsų trečias kartas Lietuvoje – matėme Kauną, Palangą. Konsertuodami susipažįstame su daug žmonių, ir tai svarbiausia.
Ar spėjote susipažinti su tradicine lietuviška virtuve?
Theo: Ne, nespėjome. Nė nežinome, kokie yra jūsų tradiciniai patiekalai. Tačiau galbūt mums pavyks ko nors paragauti vakarienei.
Dažnai garsenybės iš užsienio susidaro įspūdį, kad lietuviai – kuklūs ir drovūs žmonės. Kadangi Lietuvoje lankotės trečią kartą, tikriausiai susidarėte tvirtą nuomonę. Kokia ji?
Theo: Jie tikrai nėra kuklūs, drovūs ar ramūs. Lietuviai – vieni didžiausių mūsų gerbėjų, kurie koncertų metu reiškiasi bene garsiausiai. Kaune buvo tiesiog nerealu... Žmonės, su kuriais bendravome, atrodė labai nuoširdūs ir draugiški.
Esate minėję, kad lietuvės jums – labai gražios. Kokios moterys jums patinka?
Adamas: Visos, absoliučiai visos!
Theo: Svarbiausia, kad moteris būtų juokinga, na, linksma. Man patinka moterys, kurios geba mane prajuokinti. Tai – raktas į mano širdį.
Baltijos šalyse jūsų pasirodymus apšildo lietuvių grupė „Golden Parazyth“. Kaip vertinate lietuvių kūrybą?
Adamas: Bendravome su šios grupės nariais. Jie – puikūs žmonės, yra sukūrę gerų dainų.
Kas yra jūsų mėgstamiausi muzikos atlikėjai, įkvepiantys jus kurti?
Adamas: Michaelas Jacksonas, taip pat – „Depeche Mode“.
Theo: Mėgstu klausytis „The Cure“ kūrybos.
Nuolat pasirodote tūkstantinei publikai – tam reikia didelės drąsos. Ar turite kokių nors baimių?
Adamas: Pasirodyti tokiai auditorijai reikia išmokti, priprasti. Nuolat jaudinuosi, bijau. Groti aš pradėjau prieš 10 metų, tačiau jaudulys, atsirandantis prieš lipant į sceną, yra toks pat, koks buvo anuomet. Baimės ir jaudulio kombinacija gali tapti narkotiku – prie jos galima priprasti, tapti priklausomam.
Theo: Manau, tądien, kai baimė dings, reiks nulipti nuo scenos. Jei nėra baimės ir jaudulio, vadinasi, viskas baigta. Tokie jausmai būdingi kiekvienam pasirodymui.
Su gerbėjais bendraujate noriai – nesistengiate pasislėpti, prieš koncertą numatytas susitikimas su jais. Gal visgi kada nors teko mėginti išvengti dėmesio?
Theo: Mes džiaugiamės savo gerbėjais ir niekad nuo jų nebėgame. Mojuojame jiems oro uostuose, sveikinamės susitikę. Tai visai paprasta. Mėgstame bendrauti ir stengiamės tą daryti kaip įmanoma dažniau. Sutinkame labai daug įdomių žmonių, vėliau jie mus įkvepia kurti. Gera yra keliauti – tada pamatai žmones iš skirtingų kraštų, sužinai ir patiri daug nauja.
Kokių keistų dovanų jums yra padovanoję gerbėjai?
Theo: Jas dovanoja nuolat. Esame gavę mažų pliušinių „Hurts“ ponių, kartą kažkas mums nupirko žvaigždę danguje ir pavadino „Hurts“ vardu. Kartą gavome dešrainį, daug kartų – paveikslų. Esame gavę juvelyrinių dirbinių.
Adamas: Nuolat gauname saldainių, alkoholio. Būna labai smagu.
Theo: Gerbėjų dėka kiekviena diena mums – kaip Kalėdos.