Karaliaus Charleso III lėktuvas trečiadienį nusileido Berlyne, kur britų monarchas pradeda savo pirmąjį valstybinį vizitą po įžengimo į sostą.
Lėktuvas su užrašais „Jungtinė Karalystė“ ant šonų Berlyno-Brandenburgo oro uoste nusileido prieš pat 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku ir sustojo prie patiesto raudonojo kilimo.
Charlesas III ir karalienė konsortė Camilla stabtelėjo trapo viršuje 21 šūvio saliutui. Tuo metu danguje praskrido du kariniai lėktuvai.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris karališkąją porą su garbės sargyba pasveikino prie istorinių Brandenburgo vartų.
Rugsėjį po karalienės Elizabeth II mirties į sostą įžengęs 74-erių Charlesas III turi būti karūnuotas gegužės 6 dieną.
Iš pradžių jis planavo vizitą pradėti Prancūzijoje, bet šios kelionės dalies buvo atsisakyta dėl ten vykstančių masinių protestų prieš pensijų reformą.
Debiutuoja pasaulinėje arenoje
Naujasis Jungtinės Karalystės karalius trečiadienį debiutavo pasaulinėje arenoje, trimis dienomis vėliau ir 885 km į šiaurės rytus toliau nei planuota iš pradžių.
Nors karalių Charlesą III žmonės pirmiau pasveikino Berlyne, o ne, kaip tikėtasi, Paryžiuje, jo tikslai išlieka tie patys: įtvirtinti gerėjančius Didžiosios Britanijos santykius su Europa ir parodyti, kad jis gali padėti Jungtinei Karalystei užkariauti širdis ir protus užsienyje, kaip tai septynis dešimtmečius sėkmingai darė jo motina.
Tačiau sprendimas atšaukti pirmąjį kelionės etapą dėl Prancūzijoje vykstančių protestų prieš planuojamus pensinio amžiaus pakeitimus gali apsunkinti Charleso III, kaip monarcho, pirmąją didelę tarptautinę misiją. O pirmieji įspūdžiai svarbūs, 74-erių Charlesui III rengiantis gegužės 6-ąją įvyksiančiai karūnacijai.
„Charlesas turės mažiau galimybių prisistatyti, – sakė Bostono universiteto šiuolaikinės Didžiosios Britanijos istorijos profesorė, karališkosios teisės ekspertė Arianne Chernock. – Tai reiškia, jog jis turės labai drausmingai išnaudoti turimas galimybes, kad maksimaliai padidintų poveikį – šioje kelionėje nebus daug antrų šansų.“
Rugsėjį po karalienės Elizabeth II mirties į sostą įžengęs Charlesas III iš pradžių siekė daugiau. Kelių dienų kelionės po dvi didžiausias Europos Sąjungos šalis turėjo pabrėžti Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Rishi Sunako pastangas atkurti santykius su bloku po šešerius metus trukusių ginčų dėl „Brexito“ ir atkreipti dėmesį į bendrą šalių istoriją, joms susivienijus prieš Rusijos agresiją Ukrainoje.
Dabar viskas priklauso nuo Vokietijos.
Karalius ketvirtadienį turi pasakyti kalbą Vokietijos parlamente – Bundestage. Jis taip pat susitiks su kancleriu Olafu Scholzu, kalbėsis su Ukrainos pabėgėliais ir susitiks su Didžiosios Britanijos ir Vokietijos kariškiais, dalyvaujančiais bendruose projektuose.
Karališkoji pora penktadienį nuvyks į Hamburgą, kur aplankys memorialą „Kindertransport“, skirtą žydų vaikams, Trečiojo Reicho laikais pabėgusiems iš Vokietijos į Didžiąją Britaniją, ir dalyvaus renginyje, skirtame žaliajai energijai, o po to grįš į Jungtinę Karalystę.
Karalių vykti į kelionę paragino R.Sunakas, kuris pirmąjį savo darbo pusmetį derėjosi dėl ilgai besitęsiančio ginčo Šiaurės Airijos prekybos taisyklių po „Brexit'o“ klausimu ir pasiekė susitarimą su Prancūzija dėl priemonių prieš prekeivius žmonėmis, mažomis valtimis gabenančius migrantus per Lamanšo sąsiaurį.
R.Sunakas tikisi, kad karališkojo vizito paskatintas geranoriškumas padės sudaryti sąlygas pažangai sprendžiant kitus klausimus, įskaitant Didžiosios Britanijos grįžimą į ES programą, pagal kurią finansuojami moksliniai tyrimai visoje Europoje.
Tai pirmas didelis išbandymas, kuris parodys, ar Charlesas III gali būti veiksmingas „minkštosios galios“, kurią tradiciškai turi Vindzoro rūmai, įkūnytojas, padedantis Didžiajai Britanijai siekti savo geopolitinių tikslų pasitelkiant tūkstančio metų senumo monarchijos spindesį.
Windsorai yra tarp labiausiai atpažįstamų žmonių planetoje. Nors jų oficialius įgaliojimus griežtai riboja įstatymai ir tradicijos, jie sulaukia žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio iš dalies dėl istorinių ceremonijų ir regalijų, taip pat dėl to, kad visuomenę žavi jų asmeninis gyvenimas.
Velionė karalienė Elizabeth II buvo to įsikūnijimas – monarchė, su kuria visi norėjo susitikti išgerti arbatos, jei ne dėl kokios nors kitos priežasties, tai bent dėl ilgo jos valdymo.
Elizabeth II įtaką iš dalies lėmė tai, kad per 70 karaliavimo metų ji surengė daugiau kaip 100 valstybinių vizitų, susitiko su prezidentais ir ministrais pirmininkais iš viso pasaulio ir valdė nuo Šaltojo karo iki informacinio amžiaus.