Kartais jau net po 30-tojo gimtadienio moteris tarsi užgęsta, taip ir netapusi žavia, brandžia ir stipria. Taigi, kuo skiriasi vienmetės, kurių viena brandi, o kita – infantili?
Brandi moteris nemąsto stereotipais. Na, o jos nebrandžios kolegės tik ir dūsauja, kad gerų vyrų nebeliko, žmonės nesikeičia, vedybos yra blogis. Brandi moteris žino – viskas įmanoma. Ji supranta, kad, vertinant kitą žmogų, mus riboja sava patirtis: jei tokios patirties neturėjome, tai visiškai nereiškia, kad to pasaulyje nebūna. Taigi, pagrindinis infantilaus ir brandaus žmogaus požymis tas, kad antrasis nemąsto juodomis-baltomis sąvokomis. Jis skiria pustonius.
Brandi moteris gali pati savimi pasirūpinti. Ji supranta, kad kiekvienas suaugęs žmogus pats turi spręsti savo problemas. Ne vyras, ne tėvai, ne vaikai, ne bosas – niekas jų už ją neišspręs. Tačiau suaugęs žmogus taip pat niekam nieko neskolingas. Ir jei jis kuo nors rūpinasi, tai iš savų altruistinių paskatų, o pagalbą priima su dėkingumu.
Brandi moteris mokosi iš nepanašių į save ir iš gyvenimiškų aplinkybių, kurių negali kontroliuoti. Infantilus žmogus kitaip mąstančius linkęs laikyti priešais, o brandus suvokia, kad visi žmonės skirtingi. Brandi moteris sugeba bendrauti su kitokiais nei ji žmonėmis ir perimti gerąsias jų savybes.
Brandi moteris turi savo stilių. Ir drabužių, ir manierų, ir bendravimo. Savitą stilių ji sugeba susikurti tiek savo darbo vietoje, tiek namie. Ji visada išsiskiria iš minios.
Brandi moteris nebijo būti apkalbėta ar atstumta. Na, galbūt ir bijo – bet tik vos vos. Jei jai tektų rinktis: ar būti savimi neišduodant savo principų, ar pasirodyti juokinga, keista ir netgi kvaila, ji pasirinktų būti savimi.
Brandi moteris myli gyvenimą. Ką ji bedarytų, viskas išplaukia iš meilės. Meilės sau, pasauliui, žmonėms, darbui, kurį ji pati pasirinko. Ji bendrauja su žmonėmis, kuriuos myli ar žavisi, sugeba pasirinkti tinkamą vyrą – irgi iš meilės, o ne iš baimės, kad liks vieniša.
Brandi moteris duoda, nesvarstydama, ar gaus. Ji žino, kad pirmiausia reikia duoti: todėl aistringai metasi į naujus projektus, užmezga ryšius su žmonėmis ir juos palaiko, tiesiog dovanoja save pasauliui, nemąstydama, ar jos pastangos atsipirks, ir nesigailėdama, jei gauna mažiau, nei atidavė. Bet taip beveik nenutinka.
Brandi moteris – kukli, bet gerbianti save. Ji nepretenduoja į svetimą teritoriją, nereikalauja ypatingo dėmesio. Tačiau jos aukšta savivertė ir ji nebijos nutraukti ją netenkinančių santykių, nepasiliks su jos nemylinčiu vyru, nebendraus su žmonėmis, kurie jos nevertina, ir nedirbs darbo, už kurį visiškai menkai mokama ir kuris neteikia pasitenkinimo.
Brandi moteris sugeba išgyventi didžiulį jausmų spektrą. Nuo didžiulio skausmo iki begalinio džiaugsmo. Apie tokią moterį sakoma, kad ji „gyvas žmogus“ – šilta, emocionali ir draugiška, sugebanti kitus užkrėsti savo energija. Tai labiausiai ją skiria nuo niūrių, piktų moterų užgesusiais žvilgsniais, tik ir laukiančių, dėl ko padejuoti.
Brandžios moters akiratyje visada yra brandus vyras. Tuomet kai kitos virkauja, kad aplinkui nėra tikrų vyrų, tik nebrandūs geltonsnapiai, negalintys prisiimti atsakomybės už šeimą, brandžios moterys jų nesupranta. Nes jų pasaulyje būtent tokių ir nėra. Sena tiesa, kad nebrandus traukia nebrandų ir atvirkščiai.
Jei neradote savyje daugumos brandžios moters bruožų, nenusiminkite. Žmogus tobulėja tol, kol gyvena...