Boratas, Ali G, Bruno, admirolas generolas Aladinas – garsiausi Sachos Barono Coheno (48) vaidmenys. O mini serialas „Šnipas“ patvirtina, kad aktorius, garsėjantis talentu persikūnyti, susidoroja su tragiškais personažais.
Galima sakyti, kad naujasis Barono Coheno herojus ir bendrapavardis – irgi aktorystės genijus. Tik neįtikinamai vaidindamas rizikavo ne gauti „Auksinę avietę“ ar būti žiūrovų nušvilptas: tam Cohenui nesėkmė reiškė kalėjimą ir mirties bausmę. Eli Cohenas buvo legendinis Izraelio šnipas, septintojo dešimtmečio pradžioje rinkęs informaciją apie Sirijos karo planus.
„Šnipo“ prodiuseris, režisierius ir scenaristas – „Karo belaisvių“, garsiausio Izraelio serialo, kuriuo remdamasi „20th Century Fox“ sukūrė kultinę „Tėvynę“, kūrėjas Gideonas Raffas susuko dar vieną įtemptą istoriją su tikrais prototipais. Daugelis karo istorikų mano, kad Coheno Sirijoje surinkta medžiaga užtikrino Izraelio pergalę Šešių dienų kare.
Drąsu pasiūlyti išties gyvenusio personažo vaidmenį daugiau kaip dvidešimt centimetrų aukštesniam aktoriui. O tragiškos lemties Izraelio didvyrio – žmogui, suvadinusiam (kad ir komedijoje) vieną didžiausių antisemitų kino istorijoje (turime galvoje Boratą). Paties Coheno tautybė svarbi: „The New York Times“ aktorius sakė, kad nenorėdamas tapti amplua įkaitu ir teigdamas Holivude esantis ne vienas toks, ilgai atsisakydavo vaidinti žydus. Tačiau gavęs Raffo scenarijų pakeitė nuostatą (teisybės dėlei reikia paminėti, kad jo politinės satyros „Kas yra Amerika?“ herojus – irgi izraelietis, saugumo reikalų ekspertas Eranas Moranas).
Aktorius ne kartą teigė, kad įkūnydamas Ali G buvo Ali G, o vaidindamas Boratą bent 14 valandų per parą tapdavo Boratu. Beveik visus triukus „Šnipe“ irgi atlieka pats – tai padeda įlįsti į personažo kailį, be to, rengdamasis filmuotis rimtai treniravosi. Raffas norėjo, kad juostoje būtų ir sekso scenų, – be kita ko, jos papiktino tikrojo Eli Coheno našlę Nadią. Moteris pabrėžė, kad jos vyras ir trijų dukrų tėvas buvo ne sekso vakarėliais garsėjęs širdžių ėdikas, bet labai kuklus ir konservatyvus žmogus. Sacha irgi perspėjo režisierių, kad jo sekso scenos visada isteriškai prajuokina publiką ir jei Raffas nenori, kad „Šnipas“ taptų komedija, verčiau pamiršti sumanymą. Bet Raffas nenusileido – jam reikėjo neįprasto Barono Coheno.
Gerą mėnesį marokietis pulkininkas vaikė ilgšį aktorių sporto salėje ir „Šnipo“ kadruose jis atrodo toks, kokį visi įsivaizduoja Izraelio žvalgybos agentą. Tik gaila, kad nebeliko scenų, kuriose jis rodo krav magos – Izraelyje sukurtos kovos sistemos – įgūdžius.
Vargu ar tragiškasis vaidmuo pakeis Barono Coheno ateities planus – Aarono Sorkino filmas „Čikagos septyneto byla“ („The Trial of the Chicago 7“), kuriame dabar filmuojasi, – drama, bet būsima Izraelio kino kūrėjo Ethano Coheno juosta „Burtininkas Mandreikas“ („Mandrake the Magician“) – nuotykių komedija. Beje, jis kadaise drovėjosi prisipažinti, kad yra aktorius, dar blogiau – komikas. „Pasisakyti, kad svajoji tapti komiku, – tas pats, kas pasigirti, jog rengiesi tapti modeliu, visada kas nors atkirs, kad esi pernelyg bjaurus tokiai profesijai, – sakė jis interviu. – Mano aplinkoje nebuvo net pažįstamų aktorių! Slėpiau ambicijas, bet galiausiai įstojau į Kembridžo universitetą, nes labai norėjau tapti teatro klubo „Footlights“ nariu. Mane priėmė tik ketvirtais metais. Pasirodžiau keliuose spektakliuose – „Sirano de Beržerakas“, „Smuikininkas ant stogo“, „Tamerlanas“ – ir taip išmokau vaidinti. Vėliau tai labai pravertė karjerai.“
Beje, nuo montažo žirklių nukentėjo ne tik „Šnipas“. Jei tikėtume Cohenu, sužinojęs, jog „Bruno“ premjeroje garsiajame Graumano įkurtame kinų teatre Holivude rengiasi apsilankyti jo senelė, skambino filmo platintojams ir prašė pašalinti karščiausias scenas, tikrai neskirtas senosios ponios akims. Vėliau vienas iš jų esą prisipažino, kad dvylika valandų iki premjeros, per kurias reikėjo „patobulinti“ jau baigtą filmą, buvo bjauriausios jo gyvenime.