Bloga žinia asmenukių mėgėjams

Draugės / Vida Press nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2016-07-01 10:48
Ar jums niekada nesinorėjo pamatyti save kitų akimis? Arba nugirsti draugų pokalbį ir sužinoti, ką jie iš tikrųjų apie jus galvoja? Arba kaip vertina jūsų daromas asmenukes, kurias nuolat dedate į socialinius tinklus. Klausimas „kaip mane mato kiti?“ kyla kiekvienam. Ir, nors neturime stebuklingo prietaiso, galinčio pateikti išsamų atsakymą, tyrimai rodo, kad dauguma mūsų turime taip vadinamą „meta-tikslumą“, kuris padeda numanyti, kaip atrodome kitų akimis.

Deja, kartu turime ir „aklas zonas“ – tai reiškia, kad yra dalykų, kuriuos

mumyse pastebi visi aplinkiniai, tačiau mes apie juos neturime žalio supratimo. Dar įdomiau: gali būti, kad kuo geriau esate adaptavęsis, tuo mažiau iš tikrųjų nutuokiate, ką apie jus galvoja kiti. Bet apie viską iš eilės.

Meta-tikslumas“ ir „aklos zonos“

Klausimas, ar žmogus gali numatyti, ką apie jį galvoja kiti, nuo seno domina psichologus. Vienas išsamiausių tyrimų šia tema pasirodė 2011 m. Erika Carlson su kolegomis paprašė kelių šimtų studentų įverinti savo asmenybines savybes (pvz., ekstraversiškumą, sąžiningumą, patrauklumą). Vėliau tas pačias savybes turėjo vertinti studentų draugai ir šeimos nariai. Paskutiniame etape studentai turėjo nustatyti kaip, jų manymu, kiti žmonės juos įvertino.

Atrodytų, kad jeigu aš pats gerai žinau, koks esu, galiu tikėtis, kad ir kiti žmonės vertina mane panašiai. Tačiau gyvenime neretai susiduriame su situacijomis, kai kiti galvoja apie mus kitaip, negu mes patys. Reiškia, aklai pasitikėti tik savęs vertinimu nėra teisinga. Tai patvirtino ir Erikos Carlson tyrimas. Pasirodo, kad mūsų viešąjį įvaizdį – tai kaip mus mato kiti – daug labiau atspindi mūsų įsivaizdavimas apie tai, kaip atrodome kitų akyse, o ne mūsų pačių savęs vertinimas.

Remdamasi šiais duomenimis, tyrėjai teigia, kad mes turime taip vadinamą „meta-tikslumą“ – sugebėjimą išeiti iš savęs suvokimo ribų ir nuspėti, ką kiti apie mus galvoja. Ir netgi darome tai gana sėkmingai.

Tačiau neskubėkite džiaugtis, mat kitas 2013 m. atliktas tyrimas rodo, kad mūsų spėjimai nėra tobuli. Vokiečių psichologų atliktame tyrime studentai vertino savo asmenybę sutikdami arba ne su 37 teiginiais (pvz., „Aš sąžiningai elgiuosi su kitais žmonėmis“ arba „Esu tinginys“). Vėliau draugai ir šeimos nariai užpildė tuos pačius klausimynus, o studentai vertino, kaip, jų manymu, jie atrodo kitiems.

Tuomet ir buvo nustatyta, kad kai kurios savybės, kurias mato šeimos nariai ir draugai (pvz., jie visi sutinka, kad žmogus yra tinginys), nefigūruoja ne tik žmogaus savęs vaizde, bet ir jo įsivaizdavime apie tai, kaip jį mato kiti. Tyrėjai pavadino šį fenomeną „aklomis zonomis“. Jie daro išvadą, kad paprastas žmogus nenutuokia apie tai, kaip jis yra matomas kitų kai kuriose sferose.

Tad nenuostabu, kad tiek daug nerimaujame dėl to, kaip atrodome kitiems – mes iš tikrųjų turime aklas zonas, kurių negalime įvertinti. Tačiau gali būti, kad daugiausiai nerimauti turėtų tie, kurie yra geriau psichologiškai adaptavęsi, mat jie yra mažiausiai tiksliai nustato, ką kiti žmonės apie juos galvoja.

Mūsų viešąjį įvaizdį – tai kaip mus mato kiti – daug labiau atspindi mūsų įsivaizdavimas apie tai, kaip atrodome kitų akyse, o ne mūsų pačių savęs vertinimas.

Šiais metais pasirodžiusiame tyrime psichologai, dirbantys Martino Liuterio universitete Vokietijoje, paprašė studentų pasidalinti su savo kursiokais į grupes po keturis. Vėliau jie turėjo įvertinti savo asmenybę, savo grupės narių asmenybes ir tai, kaip jų grupės nariai, jų manymu, įvertino juos.

Studentai taip pat užpildė klausimynus, kurie matavo jų psichologinį prisitaikymą. Į klausimynus buvo įtraukti klausimai apie pasitikėjimą savimi ir klausimai, padedantys nustatyti asmenybės sutrikimų požymius.

Tyrimo rezultatai parodė, kad studentai, kurių psichologinis prisitaikymas buvo aukščiausias, buvo mažiausiai įžvalgus tame, kaip juos vertina kiti. Spręsdami apie kitų vertinimą, jie daugiausia kliovėsi savo paties įsivaizdavimu apie save. Kitaip tariant, kuo labiau emociškai stabilus ir pasitikintis savimi esate, tuo labiau esate linkęs manyti, kad jūsų draugai mato jus taip pat, kaip jūs matote save (t.y. pozityviai).

Šie atradimai neprieštarauja literatūroje apie depresijas randamus duomenis, kad žmonės, kurie yra depresiški, turi mažiau save guodžiančių įsitikinimų ir mato pasaulį realiau. Tik ar verta mokėti tokią kainą už realesnį pasaulio matymą ir geresnius spėjimus, kaip jus mato kiti?

Bloga žinia asmenukių mėgėjams

„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr.
„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr.

Labai įdomus tyrimas apie asmenukes buvo atliktas Toronto universitete. Tik jo rezultatai turėtų ne itin patikti asmenukių mėgėjams.

Tyrime dalyvavo apie 200 studentų. Iš pradžių jie patys darė savo nuotrauką telefonu, vėliau tuo pačiu telefonu juos fotografavo kitas žmogus. Vėliau studentai turėjo įvertinti, kiek patraukliai ir simpatiškai jie atrodo abiejose nuotraukose. Buvo pastebėtai, kad studentai, kurie pažymėjo, kad dažnai daro asmenukes, nurodė, kad savo darytoje nuotraukoje jie atrodo patraukliau ir simpatiškiau negu nuotraukoje, darytoje kito žmogaus.

Tačiau kai nepriklausomi vertintojai vertino abi nuotraukas, jie padarė visiškai priešingą išvadą – jiems studentai atrodė patraukliau ir simpatiškiau nuotraukose, kurias darė kitas žmogus, o ne asmenukėse. Tad panašu, kad galime turėti aklas zonas ne tik kalbant apie mūsų charakterį, bet ir apie išvaizdą. Gal verta prisiminti tai, kai norėsite pasidalinti su pasauliu kitu savęs atvaizdu?

Taigi, jeigu iš tikrųjų norite žinoti, ką apie jus galvoja kiti, geriausias būdas tai išsiaiškinti – tiesiog jų paklausti. Tik prisiminkite, kad jeigu jūsų artimieji bus pakankamai atviri, sužinosite apie save daug naujų dalykų. Greičiausiai paaiškės, kad kiti mato jus visai kitaip, negu esate įpratęs apie save galvoti. Iš kitos pusės, jeigu jus viskas tenkina, gal ir neverta užduoti per daug klausimų. Juk dar liaudės išmintis mus moko, kad „tylėjimas yra auksas“.

Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, už teksto turinį atsakingas partneris.

Naujausi straipsniai