Animacinis klipas „The Art of Living“ – tai bendradarbiavimo su Lietuvos dailės akademijos (LDA) Grafinio dizaino katedra rezultatas. Muzikantas, performansų kūrėjas Gintas Gascevičius-Ginc įsitikinęs, kad tokiose veiklose mes tik praturtinam vieni kitus.
Lietuvos dailės akademijos dėstytojas Marius Žalneravičius papasakojo:
„Kiekvienais metais Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedroje III kursui yra suformuluojama nauja DINAMINĖS MEDIJOS projekto užduotis. Pavyzdžiui „Poezijos kūrinio vizualizacija“, „Meilės laiškas“, „Lietuviškos muzikinės grupės kūrinio muzikinis klipas“, „Kultinio kino filmo originalaus dialogo panaudojimas video-animacijos interpretacijai“.
Šiais metais pasitaikė nuostabi proga susitikti ir pasikalbėti su Lietuvoje žinomu muzikantu, būgnininku, perkusininku, muzikos kūrėju, performeriu Gintu Gascevičiumi. Pasakojau jam apie studentų darbo procesą, rezultatus. Gintą sudomino šio projekto specifika, galimybė dirbti su VDA/GDK studentais jungiant vaizdą ir jo sukurtą muziką.
Darbas su studentais yra ir avantiūra ir smagi galimybė, tiek duoti, tiek pasiimti, nes gali būti, kad rezultatas stipriai pranoks lūkesčius, be gali būti, kad taip ir nebus susigrota dėl įvairių priežasčių. Šių metų kūrybinė užduotis buvo pasirinkti žymaus menininko paveikslą ir jį panaudoti kaip vartus, inspiraciją naujai istorijai, nebūtinai susijusiai su paveikslo siužetu.
Studentai sukūrė scenarijų, susipiešė kadruotes, pasidarė animacijos ar video etiudus, su visu tuo supažindino ir Gintą. Išties stebino didelis Ginto pozityvumas ir labai rimtas požiūris į studento darbą, temą, procesą, kuris mano akimis yra geras pavyzdys mums visiems, kaip galima nesusireikšminti, nepaisyti savo pasiekimų ir matyti visur naujas galimybes.“
„The Art of Living“ – tai pirmas bendras Gintauto ir jaunos talentingos grafinio dizaino studentės Ievos Repečkaitės darbas. Anot Ievos, „vaizdo įrašą įkvėpė Rene Magritee paveikslas „The Art of Living“ 1967m. Šis belgų tapytojas-siurrealistas, todėl atrodė natūralu, kad ir vaizdo įrašas toks turi būti, siurrealistinis.
Nepaisant vyraujančio absurdo, video pasakoja apie išsiskyrimą ir grįžimą į pradinį tašką. Linksmiausia kūrybos proceso dalis buvo – išmėginti daugybę naujų vaizdo kūrimo metodų. Teko ne tik filmuoti, bet ir animuoti 2D, 3D veikėjus, objektus. Taip pat teko išeiti iš savo komforto zonos.
Visą darbo procesą, planavau stovėti tik už kameros, bet dėka Covid-19 ir aktorių trūkumo, teko pačiai įsiamžinti video įraše. Jame įamžinau ne tik save, bet ir savo šunį, kuris tobulai pasirodė, dėl kelių skanėstų.“
