Kai švedė Ebba Tove Elsa Nilsson, popmuzikos sceną užkariavusi slapyvardžiu Tove LO (30), filmavosi Los Andžele, sulaukė skambučio iš Lietuvos.
„Girdėjau nedaug apie šią šalį, kas tenai gero? Tikrai – Silvana Imam lietuvė? Žinau ją! Ji – nuostabi“, – apsidžiaugia taip pat už socialines problemas ir žmonių lygybę kovojanti atlikėja, gausybės superhitų autorė.
Tove Lo, gimusi ir užaugusi Švedijoje, niekada nesijautė ribojama – ji kūrybiška ir atvira, nebijo demonstruoti nuogo kūno ir dainuoja apie disko (supraskite, pašėlusius, judančius ir blizgančius) krūtų spenelius.
Kodėl ėmei apsinuoginti scenoje?
Tai – labai intymu, tačiau kartu ir beprotiškai atvira. Pirmą sykį apsinuoginau prieš trejus metus. Tada išgyvenau balso stygų operaciją, vienu metu maniau, jog niekada nebegalėsiu dainuoti. Pasveikau. Norėdama atšvęsti savo stiprybę, išsirengiau jau pirmojo koncerto metu. Tai savotiškai išlaisvino ir atvėrė mane pačią dar labiau – jausmas nusimetus drabužius buvo nepakartojamas.
Rašydama dažniau galvoji apie praeitį ar ateitį?
Rašydama dainų žodžius sudedu savo išgyvenimus, tai yra potyriai, nuoskaudos ir mane suerzinę dalykai. Kai vėliau perklausau kokį nors kūrinį, kartais net visą albumą – tai tarsi ženklas, kad štai jau galiu judėti toliau.
Kaskart įrašydama naują albumą vertiesi per galvą?
Niekuomet nedarau pertraukų tarp albumų! Dažniausiai sugaištu kone pusmetį įrašydama vieną albumą, tuomet jį pristatydama leidžiuosi į turą, o grįžusi jau vėl turiu užtektinai medžiagos naujam ir puolu lyg išprotėjusi įrašyti. Be abejo, atiduodu visą save – manau, net daugiau nei 100 procentų.
Lengva savo dainomis atkreipti visuomenės dėmesį?
Yra įvairių būdų tai padaryti – dainuoti absoliučiai atvirai arba subtiliai, tačiau žmonės tai girdi ir reaguoja. Muzika skatina diskutuoti ir ieškoti sprendimų būdų visiems kartu – galbūt ne tik tie, kurie yra paskendę socialiniuose tinkluose, gali išspręsti bei aptarti tam tikras problemas, kamuojančias dabartinę visuomenę, bet ir tie, kurie tiesiog klausosi dainose skambančių žodžių. Muzika galima prisibelsti į kiekvieno širdį. Ar bent jau protą.
Egzistuoja dainos, kurios pakeitė tavo gyvenimą ar mąstymą?
Būdama jaunesnė, klausydavausi nemažai Michaelo Jacksono dainų – jos skatino nenusisukti nuo neteisybės, kurios buvo apstu mano gimtojoje Švedijoje. Taip pat žavėjausi „Nirvanos“ kūryba, kuri leido suprasti tuos tamsesnius jausmus, paauglišką nenorą pritapti prie visuomenės ir poreikį išreikšti save kitais būdais, nei įpratusi konservatyvioji aplinka.
Dažnai per muziką kalbi apie savo jausmus, išsilieji, esi vadinama liūdniausia Švedijos mergina. Kuri, kai jautiesi nelaiminga?
Šiemet – ne, tačiau esu kūrusi smarkiai susierzinusi. Neįmanoma kurti vedamai vien šviesių jausmų ar teigiamų emocijų. Esu rašiusi būdama savo vidinėje tamsoje, tačiau kuriu ir tada, kai esu linksma, laiminga. Bet kuriuo atveju visos stiprios, sukrečiančios emocijos tinkamos kūrybai, tačiau tik talentingi kūrėjai geba teisingai sudėlioti emocijų dėlionę ir pateikti vientisą klausytojams. Niekas nebenori girdėti vien „saldumynų“ dainose – juk visi esame žmonės, mūsų kūnus ir sielas nuolatos veikia įvairiausi veiksniai, tą supranta tiek kūrėjai, tiek klausytojai.
Muzika suteikia neišsemiamų galimybių. Tai supratau maždaug šešiolikos lankydama muzikos mokyklą. Tuomet suvokiau, kad tik muzikoje gali tilpti visos gyvenimo spalvos.
Tove, ką žinai apie Lietuvą, kurioje įvyks tavo koncertas?
Nemeluosiu, žinau nedaug – tačiau man labai patiko Botanikos sodo, kuriame koncertuosiu, nuotraukos. Nekantrauju jį pati išvysti. Esu iš tų žmonių, kurie mėgaujasi naujais potyriais, todėl laukiu nesulaukiu savo koncerto Vilniuje.
Nudžiugai, kai užsiminiau apie Švedijoje taip mėgstamą atlikėją Silvaną Imam. Jūs gerai pažįstamos?
Mes esame susitikusios kelis kartus. Žaviuosi jos kūryba – tik nežinojau, kad ji gimė Lietuvoje. Tai šaunu! Aš ir pati esu už feministiškas idėjas.