Bioinformacinė diagnostika – revoliucija medicinoje?

Čakros / Fotolia nuotr.
Čakros / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2012-04-22 17:21
AA

Tikriausiai pastebėjote, kad požiūris į mediciną pamažu kinta - atsiranda vis naujų būdų, kurie gali padėti žmogui sveikiau gyventi ar užbėgti ligai už akių. Vienas tokių – bioinformacinė diagnostika. Ji padeda ligą nustatyti dar ląstelės lygmenyje.

Ieškodami atsakymų į ramybės neduodančius klausimus, kodėl vargina viena ar kita liga ir kaip su ja kovoti, daugelis tradicinės medicinos atstovų vis dėlto grįžta prie senųjų natūralių gydymo metodų arba stengiasi sujungti mokslą ir senovės išmintį. Tarkim, bioinformacinė diagnostika gali atskleisti tokius organizmo pakitimus, kurių neįmanoma nustatyti kraujo, ultragarso ir kitais įprastais tyrimais, nes pakitimas matomas dar ląstelių lygmenyje.

Senųjų medicinos mokyklų ir mokslo derinys

Seniai nustatyta, kad kiekvienas gyvas organizmas turi savo biolauką. Tai teigė ajurveda ir tradicinė kinų medicina, pagal kurią meridianais teka či, arba, kitaip tariant, gyvybės energija.

Teoriniai darbai ir eksperimentai siekiant sukurti nelinijinį kvantinį generatorių buvo pradėti dar XIX a. pabaigoje elektronikos genijaus Nikolo Teslos. Vėliau jo darbą pratęsė kiti Europos ir Amerikos šviesieji protai. Štai amerikiečių mokslininkas R. Raifas  išnagrinėjo ne tik radio–, bet ir elektrobangų poveikį žmogaus organizmui. O kitam to paties žemyno mokslininkui B. Kimui pavyko atrasti, kad akupunktūrinio meridiano pabaiga siekia ląstelės branduolį. 1950 m. Vokietijoje R. Folis sukūrė sistemą, kuria sujungė akupunktūrą ir moderniausias vakarietiškas technologijas.

Dabar žinomas Folio metodas, kai specialiais prietaisais matuojant akupunktūrinių taškų pralaidumą galima tiksliai nustatyti, koks organas negaluoja. Skirtingai nei šis metodas, nelinijinės analizės būdu, sukurtu Omsko taikomosios psichofizikos instituto, organo būklė įvertinama betarpiškai pagal tiriamo organo siunčiamų bangų sustiprėjimą naudojant trigerinius daviklius ausinėse. Nelinijinės analizės telemetrine duomenų apdorojimo sistema galima įvertinti organizmo atskirų sistemų vibracinius dažnius ir juos sulyginti su duomenų bazės standartais. Galima nustatyti, kokie organizmo pokyčiai jau negrįžtami, kiek pažeistas vienas ar kitas organas, taip pat nustatoma pradinė ligos stadija, kurios dar neparodys joks kitas (kraujo, ultragarso, rentgeno) tyrimas.

Galimybė užbėgti ligai už akių

Ar įmanoma, ligą įveikti tada kai ji dar nepasireiškė fiziniame lygmenyje? Taip. Ir tai jokia mistika. Žinodami, kad ląstelės lygmeniu organas jau yra pažeistas, galite keisti savo gyvenimo būdą, imtis profilaktikos ir... pasveikti neišgėrus nė vienos tabletės. Šiuo atveju problema tik viena – nedaugelis iš mūsų pajėgia ar nori kažką savo gyvenime keisti, kažko atsisakyti... 

Ir vis dėlto ši diagnostikos sistema suteikia rekomendacijas, kaip gydytis, ir pati gali šiek tiek gydyti. Gydymo būdas vadinamas metaterapija. Elektromagnetinių bangų stipresnis impulsas organizmo skanavimo metu sukelia lengvą šoką ir drauge gydo. Ši terapija tinkama esant funkciniams sutrikimams.

20 minučių atsipalaidavimo

Suaugusiuosius, o ypač vaikus visada labiausiai domina, ar tyrimas neskausmingas, nepavojingas sveikatai. Pati procedūra labai paprasta. Ant galvos uždedamos specialios ausinės. Per jas į organizmą siunčiami elektromagnetiniai signalai ir skenuojamas organizmas, o kompiuterio ekrane šešiais skirtingais ženkliukais vienas po kito ženklinami organai. Tai trunka apie 15–20 min., vėliau gydytoja tikslina organų, kuriuose rasta pakitimų, būklę, ligos pobūdį ir sunkumą. Visas tyrimas trunka 1,5–2 valandas. Pasak specialistų, šis diagnozavimo būdas visiškai nekenksmingas, organizmą paveikia tiek, kiek lengvas stresas, todėl šitaip galima tirti ir suaugusiuosius, ir vaikus, netgi kūdikius.

Bioinformacinės analizės metodas leidžia:

  • • tiksliai įvertinti organizmo būklę;
  • • ištirti pačių įvairiausių terapijos būdų veiksmingumą ir rezultatus;
  • • ištirti, kaip gydymo metu keičiasi organizmo būklė;
  • • nustatyti pirminius funkcinio pažeidimo židinius;
  • • nustatyti patologijos pobūdį.