Benedictas Cumberbatchas – intelektualas, kuriam narkotikai kelia šleikštulį

Benedictas Cumberbatchas ir Sophie Hunter / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-06-18 08:00
Jis turi puikų išsilavinimą, namus Londone, principus ir reputaciją, lašą karališkojo kraujo, moka dėvėti smokingą ir nepraranda savitvardos. Ir vis dėlto Benedictas CUMBERBATCHAS (41) sako neprilygstąs savo naujajam personažui.

Tai sunku suvokti ne britų publikai, iki galo neperprantančiai sudėtingos angliškosios klasių sistemos. Nes, atrodo, kas dar galėtų vadintis aukštuomene, jei ne žmogus, išaugęs karališkajame Kensingtono ir Čelsio rajone, Londone, nuo aštuonerių mokęsis uždaroje privilegijuotoje mokykloje, kur metai atsieina beveik 40 tūkstančių eurų, o šiandien gyvenantis trijų milijonų vertės name Šiaurės Londone ? Be to, Benedictas – tolimas karaliaus Ričardo III palikuonis (tiesa, genealogijos žinovų tvirtinimu, tokių žmonių Anglijoje... apie 17 milijonų), jo tėvai – aktoriai, seneliai – politikai, kariškiai, palikę pėdsaką istorijoje.

„Burberry“ nuotr.
„Burberry“ nuotr.

Tačiau Cumberbatchas sako nei kilme, nei klase neprilygstąs Patrikui – pradedamo rodyti naujojo serialo „Patrick Melrose“ herojui. Tikina esąs nepakankamai prašmatnus. „Žinau, visi mano, kad priklausau tai klasei, tačiau atrodyti – tai dar ne būti vienu iš jų. Jie – dvarininkai, turintys žemių. O aš – toli gražu ne“, – aiškina aktorius.

Gali būti, kad Benedictas Cumberbatchas tiesiog per geras būti Patriku Melrouzu – narcizu, šizofreniku, į savižudybe linkusiu alkoholiku ir mergišiumi. Penkių epizodų serialas pastatytas pagal pusiau autobiografinius rašytojo Edwardo St Aubyno romanus (beje, Aubyno biografija, kurioje figūruoja jį vaikystėje prievartavęs tėvas, prestižinė Vestminsterio mokykla, Oksfordas, kokainas ir psichoterapija, – atskiro straipsnio tema, ir faktas, kad autorius puikiai išmano nuosmukio ir nesveikų šeimos santykių temą).

AFP/„Scanpix“ nuotr.
AFP/„Scanpix“ nuotr.

Cumberbatchas – geras sūnus, vyras ir tėvas, labai mėgsta jogą ir meditaciją. Beveik negeria ir niekada nebandė narkotikų (tai nesutrukdė įtikinamai suvaidinti nuo kokaino priklausomo Šerloko ir jo haliucinacijų BBC seriale, kuris aktorių išgarsino). „Dievaži, kartais tiesiog svajoju apie taurę vyno, kai vaikai suguls (su žmona Sophie Hunter turi du sūnus – Cristopherį, kuriam beveik dveji, ir Halą, kuriam dar nėra nė metų – red. past.). Bet jie užmiega ir paaiškėja, kad aš toks pavargęs, jog nereikia jokio alkoholio“, – atvirai kalba aktorius. Jis pabrėžia tikrai nesantis angelas, tačiau išimtys retos: gimtadienio puota, vienas kitas audringas savaitgalis ar koks festivalis.

Ir į aukštąją aristokratiją jis, regis, visai nesiveržia – ne kartą pabrėžė didžiuojąsis, jog jo tėvai aktoriai, visą gyvenimą sunkiai dirbo, kad sumokėtų už vaikų studijas elitinėse mokyklose (Benedictas dar turi vyresnę seserį Tracy).

„Scanpix“ nuotr.
„Scanpix“ nuotr.

Beje, vienas iš „Šerloko“ kūrėjų Stevenas Moffatas užsiminė, kad penktasis serialo sezonas gal ir bus, tiesa, reikės palaukti bent porą metų. Prodiuseris tik būgštavo, kad nepavyksta taip paprastai surinkti visos žvaigždžių komandos: ir Šerlokas, ir daktaras Vatsonas – aktorius Martinas Freemanas – daro sėkmingą karjerą Holivude.

Cumberbatchui darbo tikrai netrūksta. Rudenį pasirodys nauja „Mauglio“ ekranizacija, trileryje „Ironbark“ aktorius vėl dirba su režisieriumi Dominicu Cooke’u – prieš porą metų vaidino Ričardą III jo filmuotoje „Tuščioje karūnoje“, šįkart įkūnys šaltojo karo laikų šnipą. Neseniai pasirodė dar viena „Marvel“ komiksų ekranizacija „Keršytojai. Begalybės karas“, kur tarp kitų superherojų – ir Cumberbatcho daktaras Streindžas. Šis personažas turi ir savo siužeto liniją – atskirą filmą, kurį prireikus galima pratęsti (pirmasis pasirodė 2016 metais).

Vida Press nuotr.
Vida Press nuotr.

Tokį krūvį galima atlaikyti turbūt tik dviem būdais – gyvenant apsvaigus arba nė neprisiliečiant prie realybės suvokimą iškreipiančių medžiagų. Benedictas Cumberbatchas renkasi pastarąjį. Interviu jis sakė niekada nesupratęs, kodėl žmonės linkę romantizuoti svaiginimąsi. O jis dar jaunystėje, pažiūrėjęs „Traukinių žymėjimą“, suprato kad kvaišalai neturi nieko patrauklaus. „Ir kaip gali būti kitaip? Argi noriu pabusti iš košmaro tėvų miegamajame ir kliedėti, kad lubomis ropoja naujagimiai? Matyti, kaip mano draugas miršta nuo AIDS, susileidęs injekciją nešvaria adata? Niekas pasaulyje neįkvėps manęs vartoti narkotikų. Nes pasekmės visiškai aiškios.“

Naujausi straipsniai