Bendrovės „Taurakalnis“ bendraturtė Monika Čereškaitė: „Skonį aš įsivaizduoju“

Monika Čereškaitė/ Gretos Skaraitienės nuotr.
Autorius: Daiva Kaikarytė
Publikuota: 2019-12-11 08:00
Keista, kad šiais reklama rėkiančiais laikais yra žmonių, ne tik nepasigiriančių – net neužsimenančių, kad rengė vaišes prezidento inauguracijai ar per vieną vakarą pamaitino penkis tūkstančius žmonių. Net ne pamaitino – apstulbino skoniu taip, kad svečiai dešimtmetį nepamiršta, tarkim, mėsos suktinukų su slyvomis. „Aš jų jau gal septyneri metai neruošiu!“ – juokiasi bendrovės „Taurakalnis“ kūrybos direktorė, bendraturtė Monika Čereškaitė.

Kaip jaučiatės šiandien, kai maistą gaminančių daug, socialiniai tinklai užversti gražiomis patiekalų nuotraukomis ir receptais?

Tik džiaugiuosi, kad žmonės vis daugiau supranta apie maistą. Močiutė sakydavo, kad gražiausias vaizdas – valgantis žmogus. Ir man gražiausia, kai žmogus valgo ir mėgaujasi. Nors klientų daug, prisimenu, kuris ką mėgsta, kam alergiškas.

Maistą gaminančių daug, tačiau pastebiu, kad kai kurie pasitraukia iš rinkos. Nenuostabu – tai sunkus verslas. Dažnas nusvilęs nebenori su juo turėti reikalų. Žmonės mano, kad diriguoti kavinei, restoranui taip pat smagu ir lengva, kaip gaminti maistą namuose su draugais. Rutinos šiame versle nemažai – pabandykite kasdien paruošti pusantro tūkstančio užkandėlių.

O kaip jūs atlaikote – „Taurakalniui“ greitai trisdešimt metų? Juolab įmonė neturėjo konkretaus restorano – tik dabar įkūrėte jį Valdovų rūmuose, dirbate pagal užsakymus. Kaip jus susiranda žmonės?

Man patinka ruošti maistą, dar labiau – kai galiu kurti ir patiekti jį su tam tikra emocija, atsižvelgdama į renginio atmosferą. Nemoku reklamuotis, smagiausia, kai informacija keliauja iš lūpų į lūpas, šiltas atsiliepimas – man geriausia reklama. Gaminti mėgstu nuo mažens. Mokyklos metais, užuot rinkusi bulves kolūkyje, praktiką atlikau konditerijos skyriuje. Saldumynų nemėgstu, bet tai buvo puiki patirtis. Iš tų laikų iki šiol likęs prisiminimas, kaip plaku bezė, plaktuvas pagauna mano plaukus – ilgus, iki juosmens, – ir viską ištaško iki lubų (juokiasi).

Apie mane žino tik iš darbų. Tai turi ir trūkumų: kartais pasiekia kieno nors frazė, neva aš per daug klasikinė, pabodusi. Bet tik todėl, kad nesireklamuoju. Kai influenceriai paskelbia kokią „naujieną“, man ji būna jau sena. Pavyzdžiui, kai tapo madingos garuose keptos bandelės, aš jas jau buvau primiršusi, nes gaminau prieš kelerius metus daugybei renginių. Einu koja kojon su maisto mados tendencijomis, todėl kitų gražios valgių nuotraukos socialiniuose tinkluose manęs negąsdina. Gražiai prisistatyti yra viena, o išgauti gausybės patiekalų ir grožį, ir skonį nėra paprasta.

Aršiomis konkurencijos sąlygomis padeda išgyventi tai, kad pati aktyviai dalyvauju visuose procesuose – patiekalus ne tik kuriu, bet ir derinu, rūpinuosi kiekviena menka detale iki patiekimo ant stalo.

Iš kirvio sriubą mokate išvirti?

Moku. Biednumas kaip tik skatina kūrybiškumą (juokiasi). Kai kada būna ir itin mažo biudžeto renginių, bet vis tiek stengiuosi, kad patiekalų skonis būtų nepriekaištingas.

Koks buvo didžiausias iššūkis – dėl ko ir šiandien smagu prisiminti?

Vienai įmonei kelerius metus rengiau Kalėdų šventę. Kai vėl užsakė, suabejojau, ar dar turėsiu idėjų. Žmonės jau daug kur keliavę, visko ragavę – kas galėtų nustebinti? Vaikystė! Juk krevečių, austrių mes ragavę, o štai naminio maisto gauti sunku. Pati prisiminiau gardžiausią savo desertą – duonos riekę, apibertą cukrumi ir apšlakstytą vandeniu. Joje tilpo viskas – saldumas, rūgštumas, drėgnumas, – viskas suderinta. Taip šventėje atsirado troškinta naminė višta pagal mano močiutės receptą: paukštiena pirma apkepama, o paskui troškinama krosnyje su grietinėle, morkytėmis – paprastai, bet labai gardžiai. Buvo ir šaltienos, tiesa, estetiškai patiektos su krienų ir acto padažu pipetėse, paruošėme ir šprotų, menkių kepenėlėmis įdarytų kiaušinukų, buvo plėšytos žąsienos. Svečiai dėkojo ir sakė, kad tai vienas geriausių vakarėlių.

Iš kokių patiekalų atpažinti Moniką Čereškaitę?

Mano valgiaraštis labai platus. Virtuvė – viso pasaulio, kokios tik nori, jei reikia – pritaikau pagal kliento poreikius. Rengiau ne vienas veganiškas vestuves, kūriau vegetariškas, be gliuteno vaišes. Visa tai esu išbandžiusi savo kailiu. Penkerius metus buvau vegetarė. Sėkmingai sustorėjau ir pasiilgau mėsos (juokiasi). Bet sukūriau daug vegetariškų patiekalų, praplėčiau savo pačios skonio amplitudę. Bandžiau būti ir žaliavalge bei vegane. Eksperimentuojant lengviau kurti – viską patiri pati. O dabar mano trendas – patiekalai be angliavandenių arba su labai mažu jų kiekiu.

Per keliasdešimt karjeros metų greičiausiai yra buvę ir nesėkmių?

Jos, ačiū Dievui, baigėsi gerai. Kartą, kai mieste uždarė eismą, ruošėme vaišes Vilniaus rotušėje. Tai buvo seniai, dar tuomet, kai dėl kokių nors renginių uždarydami gatves viešai neperspėdavo. Maistą vairuotojas turėjo atvežti paskutinę minutę, kad būtų šiltas. Kol laukiau ant Rotušės laiptų, ko gero, pražilau. Renginys jau baigiasi, svečiai plūsta į salę, o ant stalų – nė sumuštinio! Užsakovas sako kalbą ir... pasirodo mano vairuotojas! Išrikiuoju padavėjus, šie ima po padėklą, aš demonstratyviai atveriu duris ir mano komanda įžengia su maistu – pasigirsta plojimai. Štai tuomet supratau, kad, be paprasto maisto patiekimo, žmonėms reikia ir šou. Nuo tada stengiuosi su maistu patiekti ir emociją.

Prisimenu ir pirmą galingą užsakymą – reikėjo surengti vaišes beveik keturiems tūkstančiams svečių. Neperdedu: mėnesį iki tol nemiegojau. Ir atėjus momentui, kai atidengiami stalai su valgiais, kai pradeda plaukti šilti patiekalai, pasikūkčiodama verkiu – nebesuturėjau įtampos.

Jei sėkmė būtų patiekalas ar prieskonis – koks jums jis būtų?

Tai meilė. Paprasta. Maistas negali būti tik techniškai padarytas.

Ko yra jūsų namų šaldytuve?

Visko! Bet dar ko kupinos mano spintelės... Esu prieskonių, ypač pipirų, karalienė, tai mano silpnybė.

Kaip tuomet jums pavyksta išlikti tokiai lieknai?

Žmonės liesėja iš meilės. Arba nelaimingos meilės. Juokauju. Man maistas – ne tik pasisotinti. Pastaruoju metu vieną dieną per savaitę nevalgau. Bet tądien ramiai sėdžiu įmonės virtuvėje, sėkmingai kuriu receptus, rašau kulinarinius pasiūlymus. Skonį aš įsivaizduoju. Jei reikia – tik paragauju. Vadinasi, niekada nevalgau, bet niekada nebūnu alkana (juokiasi).

 

Palak panyras/ Gretos Skaraitienės nuotr.
Palak panyras/ Gretos Skaraitienės nuotr.

Palak panyras

Šio patiekalo nori visi Monikos draugai – ji pati jį labai mėgsta.

  • 200 g špinatų
  • aliejaus kepti
  • 1 svogūnas
  • 3 skiltelės česnako
  • 2 aitriosios paprikos
  • 15 g smulkinto imbiero
  • 5 g „Garam masala“ prieskonių
  • 3 g malto kumino
  • 3 pomidorai
  • 3 g druskos
  • 300 g panyro sūrio (galima naudoti turkišką arba lietuvišką varškės sūrį su kmynais)
  • 100 ml grietinėlės
  • žiupsnelis šviežiai maltų juodųjų pipirų

Į verdantį vandenį Monika sumeta špinatus: kai lapeliai suminkštėja, perdeda į dubenį su šaltu vandeniu ir ledo kubeliais – taip išsaugoma skaisčiai žalia spalva.

Įkaitintoje keptuvėje aliejuje apkepina pusžiedžiais supjaustytą svogūną, smulkintus česnakus, griežinėliais supjaustytas paprikas, imbierą. Po kelių minučių deda „Garam masalą“ prieskonių ir kumino. Beria du trečdalius kubeliais pjaustytų pomidorų ir patroškina. Jei trūksta drėgmės, įpila šlakelį vandens. Pasūdo.

Į keptuvę sudeda špinatus ir viską sutrina trintuvu. Suberia likusius pomidorus ir dar šiek tiek patroškina.

Sudeda sūrio kubelius ir troškina, kol jie sušyla. Supila grietinėlę, užberia juodųjų pipirų ir atsargiai išmaišo.

Monika patiekalą pagardina žaliųjų citrinų griežinėliais ir kalendrų lapeliais. Mėgstantiems aštriau – dar ir pjaustytomis aitriosiomis paprikomis. Patiekia u virtais basmati ryžiais.

 

Paelija fdeua su keptu otu ir degintu ajolio padažu/ Gretos Skaraitienės nuotr.
Paelija fdeua su keptu otu ir degintu ajolio padažu/ Gretos Skaraitienės nuotr.

Paelija fideuà su keptu otu ir degintu ajolio padažu

  • 600 g oto filė su oda
  • 250 g vermišelių arba sulaužytų spagečių
  • aliejaus kepti
  • 50 g baravykų (galima naudoti ir pievagrybius)
  • 1 svogūnas
  • 3 smulkintos skiltelės česnako
  • 500 ml sultinio (tinka tiek daržovių, tiek žuvų)
  • 50 g konservuotų artišokų
  • druskos

Iš pradžių Monika ruošia fideuà makaronus – vermišelius kepina aliejuje, kol paruduoja. Atskirai apkepina pjaustytus grybus.

Keptuvėje aliejuje pakepina susmulkintą svogūną, česnakus, sudeda apkeptus vermišelius. Po truputį pila sultinį ir maišydama kepa ant vidutinės ugnies. Sultinio pamažu vis pila tol, kol makaronai suminkštėja. Ant jų sudeda pjaustytus konservuotus artišokus ir apkepintus grybus.

Oto filė supjausto į šešis gabaliukus ir deda odele žemyn į įkaitintą keptuvę su aliejumi. Kepa 4 minutes ir dar minutę uždengusi dangčiu. Iškepusi žuvis turi būti standi, bet lūžti skaidulomis. Žuvį Monika apibarsto druskos „snaigėmis“.

Žuvį guldo ant makaronų, ant viršaus šaukštu deda naminio ajolio padažo ir šauna į iki 220 laipsnių įkaitintą orkaitę, įjungusi grilio funkcija, – kad padažas šiek tiek apskrustų.

 

Plėšyta antiena su troškintais kopūstais ir keptais obuoliais/ Gretos Skaraitienės nuotr.
Plėšyta antiena su troškintais kopūstais ir keptais obuoliais/ Gretos Skaraitienės nuotr.

Plėšyta antiena su troškintais kopūstais ir keptais obuoliais

  • 3–4 ančių šlaunelės
  • aliejaus kepti
  • 4 laurų lapeliai
  • 300 ml sultinio (tinka tiek daržovių, tiek mėsos)
  • 450 g šviežių kopūstų
  • 3 g druskos
  • žiupsnelis šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • kelios čiobrelių šakelės
  • 15 g kmynų
  • 5 džiovintos slyvos
  • 5 g cukraus
  • 100 ml baltojo vyno
  • 60 ml citrinų sulčių
  • 3 obuoliai

 

Ančių šlauneles Monika apskrudina ketaus puode įkaitintame aliejuje. Deda du lauro lapus, įpila sultinio ir troškina uždengusi ant silpnos ugnies apie 3 valandas. Mėsą atskiria nuo kaulų ir dviem šakutėmis suplėšo.

Tuomet imasi kopūstų. Juos smulkiai supjausto ir apkepa aliejuje su druska bei pipirais. Įdeda likusius laurų lapus, kelias susmulkintas čiobrelių šakeles, beria kmynus, smulkintas slyvas bei cukrų. Įpila baltojo vyno, pusę kiekio citrinų sulčių ir troškina, kol suminkštėja. Jei trūksta skysčio, šliūkšteli šiek tiek vandens.

Monika obuolius nulupa ir susmukina kubeliais, apšlaksto likusiomis citrinų sultimis ir aliejumi, suberia į keptuvę. Kepa ant vidutinės ugnies 5–7 minutes, kol suminkštėja, bet vis dar išlieka standūs.

Viską paruošusi, Monika į lėkštę deda troškintų kopūstų, šaukštą keptų obuolių, ant viršaus – plėšytos antienos. Galima patiekti su orkaitėje keptomis bulvytėmis.

Naujausi straipsniai