Artūro Žabo-Beissoul ir Einiaus duetas Žmonės.lt pristato naujausią savo fotosesiją, kuri vyko vaiduokliu virtusiame mieste Pripetėje, Černobylio atominės elektrinės apylinkėse.
Černobylį Beissoul ir Einius aplankė ir fotosesijoje įsiamžino liepos pradžioje, kelionės po Ukrainą metu. Nuvykti į Černobylį – vietą, kur žmonėms lankytis nepatartina – Beissoul svajojo jau labai seniai, Einiui ir visai dueto komandai ši mintis pasirodė itin priimtina.
Įspūdingus Beissoul ir Einiaus fotosesijos kadrus užfiksavo fotomenininkė Olga Zakrevska, pati gimusi ir vaikystę leidusi Pripetės mieste. „Išgirdusi mūsų idėją fotografė labai apsidžiaugė – ji seniai norėjo nuvykti į savo gimtuosius namus. Lengvai susitarėme: jai – kelionė namo, man – gražios nuotraukos ir neišdildomas prisiminimas“, – pasakoja A.Žabas. Beje, netrukus duetas pristatys ir naują vaizdo klipą ukrainietiškai dainos „Kaip tu ir sakei“ versijai.
Dainininkas paaiškina Žmonės.lt skaitytojams šios fotosesijos idėją: „Kartu su Einiumi norėjome pavaizduoti jaunus žmones, kurie vienui vieni gyvena Černobylyje po katastrofos. Jų gyvenimas – natūralus ir paprastas, nėra jokių baimių. Tai – tarsi dokumentika. Norėjome, kad nuotraukos atrodytų tarsi būtų užfiksuotos 1986-aisiais – turėtų tokį efektą.“
Abu jie fotografavosi vilkėdami pižamas, avėdami šlepetes, kartais – su senoviniu puodeliu rankose.
Visos ekskursijos po Pripetę metu muzikantus ir fotografę lydėjo gidas Saša, kuris, anot A.Žabo, mintinai moka kiekvieną Černobylio kampelį. „Gaila, kad neturėjome tiek laiko, kiek norėjosi. Gidas ilgesniam laikui sustoti leido tik pačiose įdomiausiose vietose. Tačiau to pakako, kad būtume patenkinti fotosesijos rezultatais“, – tikina Beissoul.
Kokį įspūdį Beissoul paliko Černobylio apylinkės? „Negalėčiau pasakyti, kad ten būti man patiko. Vargu, ar kam gali patikti. Tačiau man paliko didžiulį įspūdį. Viskas ten man pasirodė visai kitaip, nei įsivaizdavau – tai mane nustebino ir sukrėtė. Ten vyrauja visiška ramybė. Prieš keliaudamas į Černobylį internete prisižiūrėjau nuotraukų iš tų vietų, tačiau atvykęs nustebau, kad visas miestas yra miške. Virš pušų ir beržų ten kyšo daugiaaukščių namų stogai, žėri langų stiklai. Kiekvienas daiktas tuose namuose tebestovi ten, kur buvo paliktas prieš katastrofą. Tai yra miestas-muziejus, miestas-skausmas... Man tai buvo kosmosas“, – svarsto dainininkas.
Tačiau viešnagės metu jis jautėsi savo vietoje: „Ten radau tai, ko man reikėjo. Gal Beissoul gimė Černobilyje? Jaučiausi ten kaip namie. Anksčiau nesu ten buvęs, bet atrodė, kad žinau kiekvieną kelią. Mėgstu atsiskirti nuo grupės ir pasivaikščioti savarankiškai. Ten irgi vaikščiojau teisingais keliukais. Keliskart prisiliečiau prie daiktų, nors ir negalima.“
Vis dėlto A.Žabas neslepia – baisu buvo. „Būnant ten jaučiamas „baimės faktorius“, jei galima taip sakyti – radiacija. Atrodo, viskas ten gerai – čiulba paukšteliai, medžiai žaliuoja, bet kiekvieną akimirką tavo kūną niokoja radiacijos spinduliai. Taigi viskas tilpo viename: baimė, didybė, ramybė ir džiaugsmas, kad išpildžiau savo svajonę“, – svarsto.
Radiacijos poveikį sakosi pajutęs: „Stipriausiai radiacijos poveikį jautėme būdami greta elektrinės – priėjome labai arti. Nežinau, ar tai buvo tikra, ar tik psichologinis dalykas, nes Saša buvo įspėjęs, kad galime pasijausti nekaip. Tiesiog atrodė, kad burnose jaučiame metalo skonį.“