Orientavimosi sporto šalininkas Vilius Aleliūnas bėgs ir per savo vestuves

Eglė Užkuraitė

Kaip susipažinote su sportu?

Vaikystėje tėtis vesdavosi į karate treniruotes, tačiau man šis sportas tuo metu pasirodė nelabai įdomus. Po to bandžiau futbolą, tačiau visuomet norėjau žaisti krepšinį. Buvau mažas ir neturėjau didelio talento, tad taip ir likau tiesiog geru atsarginiu žaidėju. Pradinėse klasėse atėjo lemtinga diena, kuomet lietuvių kalbos pamokos metu, treneris, Algirdas Šalkauskas, pakvietė išbandyti orientavimosi sportą. Nuo tada, 1999 metų, taip ir bėgioju iki pat šios dienos.

Mano pirmosios varžybos vyko Danijoje. Galimybė keliauti mane „užkabino“. Kiekvieną savaitgalį vykdavome į skirtingą miestą varžytis. Be to, treniruotėse nebuvo monotonijos. Mes ir futbolą ar krepšinį pažaisdavome, ir pabėgiodavome, ir paslidinėdavome. Visa ši dinamika mane ypatingai sužavėjo, todėl tuo užsiimu iki šiol. Esu be galo dėkingas savo pirmajam ir vieninteliam treneriui Algirdui Šalkauskui, kuris sugebėjo sužavėti šiuo sportu tokiame nedėkingame mieste, kaip Panevėžys (aplinkui labai blogi miškai).

Ką Jums reiškia sportas?

Man sportas – gyvenimo būdas. Per paskutinius 18 metų visos atostogos bei laisvas laikas yra skirtas sportui. Jeigu važiuoju atostogauti, visuomet derinuosi prie kažkokių varžybų ar stovyklų. Didžioji dalis mano draugų (galima sakyti, 99 procentai) taip pat sportininkai. Po ilgų metų ir savo brolį bei tėvus užkrėčiau šia liga. Mano darbas taip pat tiesiogiai susijęs su sportu: esu Lietuvos orientavimosi sporto federacijos vykdantysis direktorius bei UAB „S-Sportas LT“ direktoriaus pavaduotojas. Jau 11-ka metų atstovauju Lietuvos rinktinę Pasaulio bei Europos čempionatuose, bet artimiausiais metais planuoju šią, profesionalaus sportininko, karjerą pristabdyti. Tačiau tikiu ir žinau, kad sportas iš mano gyvenimo niekur nesitrauks.

Kuo patraukė orientavimosi sportas?

Orientavimosi sportas – tai bėgimas su šachmatais. Tai ne tik monotoniškas bėgimas. Tu visą laiką turi mąstyti ir gebėti susiorientuoti. Būtent ši dinamika ir sužavėjo mane. Kai buvau mažas, labiau žavėjo galimybė keliauti, aplankyti skirtingas vietas. Kai buvau 20-25 metų, mane žavėjo rezultatas, varžymosi aspektas, o dabar mane žavi tai, jog tu turi ne tik bėgti, bet ir galvoti. Orientavimosi sporte mes ne tik bėgame: žiemą slystame slidėmis, vasarą važiuojame dviračiu. Šis sportas negali atsibosti, nes orientacininkai turi ką veikti visus metus, o ir varžybos vyksta be tarpų. Meilė miškui, gamtai nuo mažens yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Ją perdavė mano diedukas, kuriam esu be galo dėkingas. Tad pagrindinis dalykas, kodėl orientavimosi sportas yra mano Nr. 1 sportų sąraše – laisvalaikis gamtoje.

Kiek kartų sportuojate per savaitę? Kaip atrodo Jūsų treniruotės?

Treniruočių kiekis per savaitę priklauso nuo daugelio dalykų: metų laiko, pasirengimo sezonui etapo, artimiausių varžybų svarbos. Jeigu esu Lietuvoje, tuomet turiu 7 treniruotes per savaitę. Savaitgaliais dalyvauju orientavimosi sporto varžybose (pasitaiko atvejų, kai dalyvauju bėgimo, triatlono ar dviračių varžybose). Viduryje savaitės visuomet turiu po vieną tempimo ir atkarpų treniruotę. Kartu su savaitgaliais vykstančiomis varžybomis stengiuosi suderinti ir ilgą bėgimą. Normaliu metu treniruočių miške beveik nedarau.

Sezono metu stengiuosi sudalyvauti bent keliose stovyklose, kuriose pagrindinis akcentas – orientavimosi technika. Dažniausiai vykstame į Skandinaviją. Jų metu diena atrodo kitaip nei įprastai, nes čia galime visą dėmesį skirti sportui. Kiekvienas rytas visuomet prasideda mankšta, o dienos eigoje turime dvi treniruotes. Jeigu artėja varžybos, kuriose, pavyzdžiui, turėsime bėgti tamsoje, tuomet įtraukiame ir trečią treniruotę, vykstančią nakties metu. Visuomet norėjau sudalyvauti stovyklose, kurios vyksta aukštikalnėse, bet per visą mano „profesionalaus mėgėjo“ karjerą taip ir nepavyko įgyvendinti šios svajonės.

Ką patartumėte dar tik pradedantiesiems draugauti su sportu ir bandantiems jam atrasti vietos savo gyvenimuose?

Kiekvienas pradedantis draugauti su sportu, visų pirma, turi sau atsakyti į klausimą, ko jis siekia iš sporto: rezultato, draugų ar poilsio. Kai sportas, šiuo atveju bėgimas, jums vis labiau patiks, turėsite suprasti, kad laisvo laiko draugams beveik nebelieka: tenka ieškoti bėgiojančių draugų. Šeimai bei mylimam žmogui skiriamo laiko taip pat mažėja, todėl turėtumėte ieškoti būdų įtraukti ir šeimą. Tam, kad jums lengviau būtų prisiversti sportuoti, turite išsikelti sau tikslą. Pavyzdžiui, aš turiu tikslą įveikti Vilniaus maratono trasą greičiau nei per 2:28 val. Jau trečius metus bandau šį tikslą įgyvendinti, bet vis dar nepavyksta.

Tikslas yra pagrindinė motyvacija. Jeigu sunku prisiversti sportuoti vienam, ieškokite draugų, bendraminčių ir tai darykite drauge. Kartu siekti tikslų ir juos įgyvendinti visuomet lengviau. Vilniuje bei Kaune yra didelės bėgikų bendruomenės, todėl rekomenduočiau prisijungti prie jų.

Kaip bėgimas Jus suvedė su mylima moterimi?

Jeigu tu esi išprotėjęs dėl sporto, tu privalai ieškoti tokių kaip tu ir kurti savo aplinką tokią pat išprotėjusią. Anksčiau turėjau draugių, kurios nesportavo ir dažniausia skyrybų priežastis būdavo mano sportai bei kelionės.

Savo širdies draugę, Vestą Ambrazaitę, sutikau miške (abu esame orientacininkai). Mano sužadėtinė yra penkeriais metais už mane jaunesnė, tad, tikriausiai, pirmą kartą ją pamačiau, kai važiuodavome su moksleivių rinktinėmis į Baltijos čempionatus. O, kai perėjau į elito grupę, komandoje bėgiojome kartu su Vestos tėčiu, būsimu uošviu. Po kelerių metų su Vesta pradėjome bendrauti daugiau ir kartu jau esame 9,5 metų. Kiekvienas savaitgalis, kiekvienos varžybos kartu neleidžia mums įsivaizduoti kitokio gyvenimo nei turime dabar.

Galbūt skaičiavote, kiek jau kilometrų esate kartu įveikę?

To suskaičiuoti neįmanoma. Mūsų dienotvarkės labai skirtingos, tad mes treniruotes darome atskirai: Vesta su savo treniruočių grupe, aš su savo. Tačiau, prieš 10 metų pirmą kartą kartu, kaip pora, dalyvavome „Vilnius Challenge“ multisporto varžybose ir tai man buvo tarsi „pirmasis jaunikio išbandymas“. Dabar kartu su Vesta galime dalyvauti bet kuriose varžybose, nes vienas kitą labai gerai pažįstame.

Dieną, prieš Vilniaus maratoną, vyks Jūsų vestuvės. Kodėl ir per šią svarbią dieną nusprendėte bėgti kartu su visais savo šventės svečiais?

Mes esame aktyvaus gyvenimo šalininkai. Jeigu esame sportininkai, tai nereiškia, kad mes nemėgstame vakarėlių bei linksmų pasisėdėjimų. Vestai pasipiršau prieš 2,5 metų, bet niekaip negalėjome surasti tinkamo laiko vestuvėms. Praėjusiais metais keliavome po Ameriką ir planavome susituokti šios kelionės metu, tačiau galiausiai nusprendėme neskaudinti artimų žmonių bei padaryti šventę čia, Lietuvoje. Pradėjome ieškoti tinkamos datos, tačiau vasaros sezonas buvo per daug įtemptas (sužadėtinė buvo bebaigianti Medicinos studijas, o po to abu dalyvavome Pasaulio orientavimosi sporto čempionate). Pagaliau radome pirmą laisvą šeštadienį ir tai buvo būtent 2018 m. rugsėjo 8 diena. Iš karto pagalvojau, jog tai bus puiki proga - visi svečiai galės kitą dieną bėgti Vilniaus maratone. Mes abu skatiname žmones judėti, aktyviai leisti laiką, tad šia savo aistra norime pasidalinti ir su savo artimaisiais. Neįsivaizduojame savo gyvenimo be sporto ir vienas be kito, tad ir savo vestuvių dieną (bei dieną po jų) nusprendėme paskirti sportui, atsidėkodami, jog būtent jo dėka, mes sutikome vienas kitą.

Visi mes žmonės – visi mes galim bėgti! „Visi mes žmonės“ komanda kviečia kartu įveikti 4,2 km. trąsą artėjančiame „Danske Bank Vilniaus maratone“ rugsėjo 9-ąją dieną. Visi, mylintys bėgimą ir žurnalą „ŽMONĖS“ bėgs maratone! Prisijunk ir Tu! 

Registracijos forma ČIA: https://goo.gl/J6dwum

Visiems atrinktiems dalyviams padovanosime nemokamą bėgimo registraciją bei marškinėlius „Visi mes žmonės“, kuriais pasipuošę užliesime Vilniaus gatves. Jau turite mūsų marškinėlius? Valio, jūsų taip pat laukiame!

Po bėgimo savo superkomandai padėkosime puikiais prizais – trijų mėnesių žurnalo „Žmonės“ prenumerata ir stilinga „Visi mes žmonės“ gertuve.