Kasmet pirmąjį birželio trečiadienį tradiciškai minima Pasaulinė bėgimo diena. Lietuvoje šis sportas sparčiai populiarėja, tačiau retai kas atkreipia dėmesį į pagrindines taisykles, kurių laikytis turi kiekvienas bėgiojantis. Europos vicečempionas 100 metrų bėgimo rungtyje Danas Sodaitis ir su sporto metu patiriamomis traumomis kasdien susiduriantys gydytojai dalijasi patarimais, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį norint tausoti sveikatą ir išvengti traumų.
Įvertinkite savo galimybes
Sprinteris D. Sodaitis pastebi, kad dar prieš pradedant aktyviai bėgioti reikia tinkamai pasiruošti. Pirmiausia, įsigyti specialiai bėgimui skirtą avalynę. Vėliau, pasak sportininko, itin svarbu savęs neperspausti.
„Dažniausia pradedančiųjų klaida – noras bėgti kuo greičiau. Visgi, tempą didinti galima tik ilgainiui. Pradedant bėgioti atkreipkite dėmesį į savo kvėpavimą. Jei bėgimo metu galite kalbėtis su jums kompaniją palaikančiu kolega negaudydami kvapo, galite būti ramūs, jog bėgate jums tinkamu greičiu“, – teigia D. Sodaitis ir priduria, kad bėgimas savo malonumui neturi būti varginantis.
Sportininkui antrina ir stuburo bei sveikatos centro „Sveikatos sala“ vadovė, kineziterapeutė Ieva Adomėnienė. Pasak jos, nemažiau svarbu įsivertinti ir bėgimo nuotolį. „Bėgikai mėgėjai daro didelę klaidą, kai vos apsiavę sportinius batelius bando nubėgti ilgus nuotolius, neretai neįvertindami savo galimybių“, – sako I. Adomėnienė.
Kad bėgimas neapkarstų
Tinkamai pasirengus bėgimui, būtina apgalvoti ir mitybą bei vietą, kurioje sportuosite. Lengvaatletis D. Sodaitis pastebi, kad mityba sporte yra svarbus aspektas siekiant savo tikslo.
„Kompleksiniai angliavandeniai yra puikus pasirinkimas prieš bėgimą. Asmeniškai aš dažnai renkuosi avižinę košę pagardintą uogomis. Valgyti reikėtų 2-3 valandas prieš bėgimą, o praėjus maždaug pusvalandžiui po bėgimo galima suvalgyti vaisių, pavyzdžiui, bananą. Jis itin naudingas energetinių resursų atstatymui ir yra puikus atlygis už triūsą“, – pasakoja D. Sodaitis.
Nors bėgiojimui dažnas renkasi arčiausiai namų esantį parką ar paupį, treniruotės vietos pasirinkimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį.
„Bėgimo metu kojų sąnariai bei nugaros raumenys patiria dideles apkrovas. Renkantis minkštesnę bėgimo dangą, tarkime, pievą ar bėgimo takelį stadione, kūnui tenkanti apkrova bus mažesnė. Bėgiojant kieta kelio danga – didesnė“, – aiškina sportininkas.
„Affidea Lietuva“ gydytojas radiologas dr. Andrius Brazaitis, radiologinių tyrimų būdu nustatantis įvairias sportininkų patologijas, pastebi, kad bėgiojantys žmonės dažniausiai kreipiasi dėl sužalotų kelių sąnarių ar čiurnų traumų, taip pat pasitaiko sausgyslių uždegimų, raumenų įplyšimų, stuburo skausmų atvejų.
„Kiekvienam tik pradedančiam ar jau kurį laiką bėgiojančiam žmogui pirmiausia rekomenduoju pasikonsultuoti su šios srities profesionalu. Treneris ar kineziterapeutas paaiškins, kaip taisyklingai atlikti apšilimo pratimus, ką daryti po treniruotės, kad raumenys tinkamai atsistatytų, atsakys į kitus rūpimus klausimus. Tokios konsultacijos padeda išvengti net rimčiausių traumų“, – pabrėžia gydytojas.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad skausmų nepaisymas ar vizito pas gydytojus atidėliojimas gali sukelti padarinių, kurie neleis ilgai sugrįžti atgal į bėgimo trasą.